Tačiau šiltuoju metų laiku ir Lietuvos kurortai ima dusti nuo automobilių spūsčių. O kur dar daugybė dviratininkų, įvairius elektrinius paspirtukus, riedžius ir kitas modernias transporto priemones išbandyti trokštančių srautai.
Todėl senoji tų miestų transporto infrastruktūra pamažu keičiama, kad gyventojai ir poilsiautojai galėtų saugiai, greitai ir patogiai keliauti be automobilio bei draugiškai sutartų kelyje.
Kaip problemas ruošiasi spręsti Palanga ir Birštonas
Kaip sekasi tai daryti, kalbamės su Palangos ir Birštono atstovais.
Norint, jog visi kurorto lankytojai jaustųsi patogiai, nepakanka tik mažinti automobilių srautus.
Egidijus Dargis, Birštono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas, sako, kad norint, jog visi kurorto lankytojai jaustųsi patogiai, nepakanka tik mažinti automobilių srautus: „Įpusėjus vasarai, šiemet Birštone buvo priimtas Lietuvoje turbūt dar negirdėtas sprendimas – savaitgaliais buvo uždrausta važinėti dviračiais vaizdingoje Nemuno krantinėje, kadangi ten labai daug pėsčiųjų. Daugelis jų su mažais vaikais.“
Darnaus judumo planas turi numatyti ilgalaikes priemones, kurios padėtų spręsti esamas problemas (didžiulius srautus šiltuoju metu ir neišnaudojamą infrastruktūrą šaltuoju), taip pat kurtų švaresnę ir sveikesnę aplinką tiek vietos gyventojams, tiek kurorto lankytojams.
Eglė Palubinskaitė, Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus visuomenės informavimo specialistė, sako, kad Palangos miesto savivaldybė siekia miesto erdvę plėtoti taip, kad jau esama susisiekimo infrastruktūra būtų dar geriau pritaikoma pėstiesiems ir dviratininkams, būtų didinamas eismo saugumas, o kartu mažinamas oro užterštumas bei triukšmas. Taip pat stengiamasi sudaryti kuo geresnes sąlygas viešajam keleiviniam, bevarikliam ir aplinką tausojančiam transportui
Dviratis ne tik poilsiui
Palangoje patogu, paprasta ir saugu važinėti dviračiu.
E.Palubinskaitė sako, kad Palangoje patogu, paprasta ir saugu važinėti dviračiu ne tik laisvalaikiu, bet ir naudotis juo kaip alternatyvia susisiekimo priemone: „Į Palangą atvykusius svečius skatiname palikti automobilius aikštelėse ir keliauti pėsčiomis ar dviračiu. Nes mūsų mieste tam yra puikios sąlygos, pavyzdžiui, dviračių taku iš Palangos galima nuvažiuoti iki kaimyninės Latvijos, o pasukus į pietus – iki Klaipėdos“.
Specialistė pasakoja, kad šiame mieste dviračiu lengva pasiekti patraukliausius lankytinus objektus, mieste įrengta daug poilsio aikštelių, dviračių takai nutiesti taip, kad tektų kuo mažiau kirsti pavojingų kelio ruožų.
Kaip Palanga pasikeis artimoje ateityje?
„Palangos darnaus judumo plane numatyta, kad iki 2020 m. keliuose vis dažniau važinėtų ekologiškos individualaus susisiekimo transporto priemonės, pavyzdžiui, elektromobiliai. Todėl dabar svarbiausia automobilių transporto vystymo dalis – elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas“, – sako ji.
Ir vardija Palangos mieste numatytus darbus:
- viešojo transporto stotelėse numatyta įrengti dviračių stovus, kad važiuojantys dviračiu galėtų saugiai palikti savo dviratį stotelėje ir iki reikiamo taško patogiai keliautų viešuoju transportu;
- avaringesniuose kelių eismo ruožuose įrengti skirtingo lygio sankryžas;
- numatyta iki 2030 m. viešojo transporto maršrutuose naudoti atnaujintas ekologiškesnes transporto priemones;
- numatyta Palangoje įrengti tris, o Šventojoje vieną elektromobilių nuomos punktą kartu su jų įkrovimo stotimis;
- dar didesnį dėmesį skirti palankių eismo sąlygų sukūrimą pėstiesiems ir dviratininkams, skatinti oro neteršiančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą;
- numatyta spręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemas: statyti daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles toliau nuo miesto centro. Tai padėtų spręsti sezoniškumo problemą, kai vasarą surasti automobiliui vietą tampa sudėtinga.
„Turistų skaičius šiltuoju sezono metu Palangoje išauga keliskart. Juk čia gyvena kiek daugiau nei 15 tūkstančių gyventojų, tačiau vasarą Palangoje būna virš 100 tūkstančių žmonių vienu metu. Todėl sudėtinga rasti vietą automobiliui, suintensyvėja eismas mieste. Iššūkiu tampa kelionė tiek automobiliu, tiek dviračiu. Tikimės, kad darnaus judumo plane numatytos priemonės, kurios mieste jau pradėtos diegti, padės spręsti šias problemas, o Palanga taps kurortu, kuriame miela poilsiauti“, – žada E.Palubinskaitė.
Birštonas tampa aktyvaus laisvalaikio kurortu
Birštone taip pat nemažai gerų pokyčių. Gyventojai ir miesto svečiai skatinami rinktis ekologines transporto priemones ar viešąjį transportą, taip pat stengiamasi keisti gyventojų ir kurorto svečių įpročius, skatinant juos rinktis patrauklias alternatyvas automobiliui.
„Jau įrengtos jungtys-dviračių takai su Prienų rajono savivaldybe. Taigi pas mus gali atvykti kaimyninių savivaldybių gyventojus dviračiais, riedučiais ar kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis bei pasinaudoti kurorte teikiamomis sveikatinimo paslaugomis sanatorijose. Po truputį Birštonas tampa šeimų aktyvaus laisvalaikio kurortu. Matome, kaip savaitgaliais mūsų miesto automobilių stovėjimo aikšteles užplūsta iš didmiesčių atvykę automobiliai su dviračiais bagažinėse ar ant stogų. Žmonės nori ilsėtis aktyviai ir visa mūsų infrastruktūra tam darosi kasmet palankesnė“, – džiaugiasi E.Dargis.
Žmonės nori ilsėtis aktyviai ir visa mūsų infrastruktūra tam darosi kasmet palankesnė.
Jis pasakoja, kad Birštone yra suplanuota ir miesto gatvių pritaikymas žmonėms su specialiais poreikiais, elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas, dviračių-pėsčiųjų takų ir dviračių saugojimo infrastruktūros plėtra mieste, taip pat parkavimo sistemų įrengimas, viešojo transporto maršrutų pokyčiai ir kitos priemonės, kurios atvykstantiems ir gyventojams leis patogiai ilsėtis bei keliauti kurorte.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
