Nors oro uostų vadovybės teigia, kad chaoso nebus ir keleiviai didesnių nepatogumų nepatirs, tai yra neįmanoma: vien vietoj dvidešimties minučių trukmės kelionės iš bet kurios Vilniaus vietos į oro uostą dabar teks važiuoti pusantros valandos. Tai jau šioks toks nepatogumas, tačiau nesunku nuspėti, jog jų bus ir daugiau.
Pajėgumai gali būti nepakankami
Vilniaus oro uostas yra didžiausias Lietuvoje, pervežantis daugiausia keleivių. Susidėvėjusiai infrastruktūrai reikia atnaujinimo ir jį buvo nuspręsta daryti šiemet, šiltuoju metų laiku, pačiu pagrindiniu atostogų sezonu. Kodėl?
Pasak oro uostų vadovybės, toks laikotarpis pasirinktas dėl ilgai trunkančio šviesaus paros meto – liepos antroje pusėje ir rugpjūčio pradžioje saulė šviečia apie 17 valandų per parą. Tuo pačiu metu fiksuojamas vos 80 mm per mėnesį kritulių kiekis, o oro temperatūra – aukšta ir leidžia atlikti įvairiausius darbus per maksimaliai trumpą laiką.
Rekonstrukcijos metu bus nutiesti inžineriniai nuotekų, elektros ir ryšių tinklai, sustiprinta gruntinė skrydžio juosta šalia tako, pakeista 100 km elektros kabelių, 168 šuliniai.
Tas 35 rekonstrukcijos dienas 14 iš 16 Vilniaus oro uoste reguliariuosius skrydžius vykdančių oro linijų bendrovių planuoja skraidyti iš Kauno oro uosto. Ar šis pasiruošė keliskart padidėsiančiam keleivių skaičiui?
Dabartinis oro uosto apkrovimas yra nemenkas, tad esamų resursų pakakę nebūtų – iki liepos 14 d. bus įrengtas naujas laikinas keleivių išvykimo ir laikinas atvykimo terminalas.
Išvykimo terminale bus 16 registracijos stalų, 4 aviacijos saugumo patikros postai bei 6 įlaipinimo vartai. Vilniaus oro uoste yra 30 registracijos stalų, 10 saugumo patikros postų ir 14 įlaipinimo vartų. Laikiname atvykimo terminale bus 3 bagažo atsiėmimo zonos, o Vilniuje jų – dukart daugiau.
Kiek kainuos automobilio parkavimas?
Norintiems į skrydį atvykti nuosavu automobiliu, gali tekti pakovoti dėl jo vietos bei nemažai už ją sumokėti. Kauno oro uoste iki šiol buvo 1 300 stovėjimo vietų, o iki liepos 14 d. jų bus kiek daugiau nei 2 tūkst. Tūkstančiams kasdien Vilniaus oro uosto paslaugomis besinaudojančių keleivių skirtos papildomos 700 vietų gali būti gerokai per mažas skaičius norint sutalpinti visus (automobilių stovėjimo vietų skaičius prie Vilniaus uosto – daugiau nei 1000), tad Kauno oro uoste keičiama stovėjimo kainodara.
Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis automobilio stovėjimas Kauno oro uoste nuo liepos 14 d. gerokai pabrangs: šiandien pigiausia automobilio vieta septynioms paroms kainuoja 28,5 Eur, o nuo rekonstrukcijos pradžios ji kainuos 49 Eur.
Žinoma, kaina nesumažės pasibaigus rekonstrukcijai – dabar atliekant rezervaciją artėjančiam rudeniui, rodomos tos pačios didesnės kainos. Vilniaus oro uoste automobilį palikti yra pigiau – čia pigiausia vieta septynioms paroms kainuoja 42,7 Eur.
Tokį automobilių stovėjimo kainų šuolį galima sieti būtent su nedideliu vietų skaičiumi: siekiama, kad kuo daugiau žmonių į oro uostą vyktų viešuoju, o ne nuosavu transportu. Vertinant pagal kainas, viešasis transportas vienareikšmiškai pranašesnis, tačiau kaip su patogumu?
Kaip pigiausiai nuvažiuoti į Kauno oro uostą?
Kelionė iš Vilniaus į Kauno oro uostą yra labai panaši į investavimą: kuo mažiau nuostolių – tuo daugiau rizikos ir mažiau komforto.
Pats pigiausias kelionės būdas yra derinant dvi transporto rūšis: traukinį ir autobusą. Traukinio bilietas iš Vilniaus į Kauno stotį kainuoja 4,56–5,32 Eur (priklausomai nuo laiko), o autobusas, važiuojantis iš Kauno stoties į Karmėlavos oro uostą – 1,33 Eur. Net „piko“ metu kaina nesiektų septynių eurų, tačiau tokios kelionės laikas – pats ilgiausias, o ir lagaminų tampymo keliaujant iš vienos stoties į kitą bus nemažai.
Kitas variantas – autobusas, keliaujantis iš Vilniaus į Kauno oro uostą. Populiariausias vežėjas čia – TOKS, galintis pasiūlyti apie pusantros valandos trunkančią kelionę už 10 Eur į vieną pusę. Paieškojus internete, galima rasti ir kitų vežėjų, siūlančių keliones po 8–10 euų („Ollex“, „Rocket Bus“ ir kt.).
Keliauti iš sostinės į Kauno oro uostą galima ir pasitelkiant išmaniąsias technologijas – „CityBee“ automobilių trumpalaikės nuomos ar „Uber“ paslaugomis. „Uber“ programėlė apskaičiavo, kad preliminari kelionė iš Vilniaus į Kauno oro uostą kainuotų 50–69 eurus (kelionė paprastu taksi atsieitų apie 80–100 Eur). „CityBee“ pigiausiais automobiliais „Hyundai i20“ arba „Fiat 500“ tokia kelionė kainuotų apie 17 eurų.
O kiek gi atsieitų kelionė nuosavu automobiliu? Jeigu skaičiuotume tik degalų sąnaudas, tuomet apie 5–10 eurų į vieną pusę. Teoriškai, pigiausias ir patogiausias būdas, tačiau čia reikėtų apskaičiuoti dar vieną kintamąjį – juk atvykus į oro uostą, automobilį reikės palikti.
Jeigu keliaujama savaitei, tai parkingas bei kelionė atgal susisiekimo kainą nuosavu automobiliu padidina iki 60–70 eurų. Tai, be abejonės, patikimiausias ir vienas patogiausių būdų, tačiau kainos atžvilgiu brangiau būtų tik naudotis taksi.
„CityBee“ alternatyva gali skambėti puikiai – ir pigu, ir patogu (kelionė naujutėlaičiu „Volkswagen Golf“ iš Vilniaus į Kauno oro uostą kainuotų apie 22 eurus), tačiau yra didelė rizika, kad grįžimui teks ieškoti kito transporto: garantijos, kad „CityBee“ automobilį rasite po savaitės išėjęs pro Kauno oro uosto vartus, nėra.