„Žinoma, kalbame apie labai tolimus laikus“, – žurnalistams Helsinkyje juokdamasis sakė A.Ahlgrenas.
„Ensto“ šiuo metu užima apie 5 proc. visos Europos elektromobilių krovimo stotelių rinkos. A.Ahlgreno teigimu, nėra nė vieno automobilių gamintojo, kuris nebūtų rinkai pasiūlęs elektra varomos mašinos.
Frankfurto automobilių parodoje prieš kelis mėnesius buvo pristatyta net 16 elektromobilių.
„Beveik visi, sakyčiau, 99,9 proc. automobilių gamintojų, sukūrė savo elektromobilį. Tai ir „Renaul“, „Fiat“, BMW. Girdėjau, dabar netgi KIA kuria elektra varomą mašiną. Tai yra labai geros naujienos“, – sakė „Ensto“ atstovas.
Laukia elektromobilių bumo
„Ensto“ jau 19-oje Europos šalių yra pastačiusi tūkstančius elektromobilių krovimo stotelių.
„Esame didelis žaidėjas. Ypač Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Čekijoje“, – pasakojo A.Ahlgrenas.
Europos Sąjunga yra paruošusi direktyvą, kurioje numatyta, kad Europoje turėtų būti 8 mln. elektromobilių krovimo stotelių.
Pigiausia jų kainuoja 500–600 eurų, vidutinė kaina – 1000 eurų.
„Įsivaizduokite, ką verslui reikštų įsipareigojimas Europoje įkurti 8 mln. krovimo stotelių, kurių kiekviena kainuotų apie tūkstantį eurų“, – kalbėjo A.Ahlgrenas.
Ši ES direktyva kol kas nėra priimta.
„Automobilis jau yra ir bus kraunamas ten, kur jis yra parkuojamas. Pavyzdžiui, darbe arba namuose. Taip pat jis bus kraunamas ten, kur leidi laisvalaikį, pavyzdžiui, žaisdamas golfą, kine, prekybos centre, bet kur, kur palieki mašiną porai valandų. Taip pat automobilis kraunamas keliaujant ilgus atstumus, kai reikia sustoti bent pusvalandžiui, kad galėtum pasiekti tašką B“, – pasakojo „Ensto“ atstovas.
Įsivaizduokite, ką verslui reikštų įsipareigojimas Europoje įkurti 8 mln. krovimo stotelių, kurių kiekviena kainuotų apie tūkstantį eurų, – kalbėjo A.Ahlgrenas.
Europoje tokia infrastruktūra dar tik pradedama kurti. Vienos pirmūnių – Norvegija ir kaimynė Estija.
Kas pirma – elektromobilis ar infrastruktūra?
A.Ahlgrenas pasakojo, kad ir elektromobilių versle egzistuoja klausimas „kas pirma – višta ar kiaušinis“. Neaišku, ar elektromobiliams reikalinga infrastruktūra nėra kuriama, nes trūksta automobilių, ar jų mažai, nes nėra, kur jų pakrauti.
Nepaisant to, Europoje elektromobiliai populiarėja. Bendrovės atstovas Estiją įvardijo kaip vieną patraukliausių šalių elektromobilių vairuotojams.
„Ten elektromobiliais įmanoma važinėti praktiškai. Ten yra 160 pakrovimo stotelių“, – sakė A.Alhgrenas. Tiesa, kiek Estijoje yra elektromobilių, jis negalėjo įvardinti.
Kaip rašo „Forbes“, Estijoje buvo įkurtos 165 įkrovimo stotelės. Jos stovi ne didesniu nei 60 kilometrų atstumu viena nuo kitos prie kavinių, degalinių, kitų matomų ir lankomų vietų. Miestuose stotelės pastatytos prie prekybos centrų, pašto skyrių, automobilių stovėjimo aikštelių. 5 tūkst. estų tenka viena įkrovimo stotelė. Sostinėje Taline įrengtos 27 stotelės.
Pirmūnė pagal elektromobilių skaičių Europoje yra Norvegija – joje yra per 15 tūkst. elektra varomų mašinų. Tuo metu pakrovimo stotelių – maždaug 4 tūkst.
„Čia yra toks paradoksas. Suomijoje yra 400 automobilių, o krovimo stotelių, tikrai žinau, – kur kas daugiau“, – sakė bendrovės atstovas.
Rusijoje, pavyzdžiui, stotelių yra mažiausiai šimtas, tačiau A.Ahlgrenas suabejojo, ar jų ten tiek reikia: „Bet aš neabejoju, kad elektromobilių prieinamumas paskatins ir krovimo stotelių verslą.“
Nuveikti dar reikia daug
„Ensto“ atstovai tikisi, kad maždaug po dešimties metų automobilį bus galima ne tik krauti, bet ir jis galės atiduoti šiek tiek energijos.
„Kol kas vasarą mes galime tik šildyti vandenį su pertekline elektra, bet negalime jos saugoti. Greitai bus sukurta kalba, kuria automobiliai galės susikalbėti su tinklu“, – sakė A.Ahlgrenas.
Pavyzdžiui, vasarą, kai mokiniai ilsisi, nenaudojami stovi ir šimtai mokyklinių autobusų. Tačiau jei galėtų būti pajungti į tinklą ir, kai reikia, saugotų energiją, o, kai jos prireiktų tinklui, atiduotų. Automobilis, nors ir įjungtas į tinklą, galėtų pradėti krautis tik tada, kaip būtų užprogramuota iš anksto.
„Kol kas automobiliai su tinklu nekomunikuoja. Bet kalba jau yra kuriama“, – sakė „Ensto“ atstovas.
Išmaniosios stovėjimo aikštelės Nicoje
„Ensto“ atstovai tikisi, kad maždaug po dešimties metų automobilį bus galima ne tik krauti, bet ir jis galės atiduoti šiek tiek energijos.
Iki šių metų vairuotojai vidutiniškai vietos automobiliui ieškodavo 37 minutes. Dabar tam sugaišta vos 6 minutes.
„Ensto“ kartu su Nicos valdžia mieste įkūrė 370 vadinamųjų kioskų. Jie įkurti automobilių stovėjimo aikštelėse, kuriose kiekviena vieta turi jutiklį, bevieliu ryšiu bendraujantį su kiosku. Jutiklis siunčia signalą, ar vieta laisva, ar ne. Vairuotojas, atsisiuntęs į telefoną ar planšetę specialią programą, mato, kur mieste yra laisvų stovėjimo vietų, ir todėl paieškos trunka kur kas trumpiau.
Be to, jutiklis kioskui pasako, kad vairuotojas sumokėjo už stovėjimą. Jei ne, tuojau pat prisistato eismo kontrolė ir automobilio šeimininkas gauna baudą.
Vienas toks kioskas kainuoja apie 15 tūkst. eurų, neskaičiuojant jam reikalingos infrastruktūros kainos. Jutikliai dirba su elementais, kurie turėtų veikti 8 metus.
Tokios stovėjimo aikštelės Nicoje įrengtos tik šiemet. „Ensto“ atstovų teigimu, šis sprendimas jau pradedamas pardavinėti visame pasaulyje.
„Tyrimai parodė, kad Nicoje oro tarša buvo didelė iš dalies ir dėl to, kad vairuotojai labai ilgai ieškodavo, kur pastatyti automobilį šiame turistų pilname mieste. Dabar tarša sumažėjo“, – sakė A.Ahlgrenas.
Kioskų trūkumas yra tas, kad jie negali komunikuoti su toliau esančiais jutikliais, todėl jų reikia daug.
