Vienu didžiausių šiuolaikinio sukčiavimo atvejų vadinamas „Dieselgate“ skandalas prasidėjo 2015 m., paviešinus informaciją, jog „Volkswagen“ automobilių gamintoja suklastojo išmetamųjų teršalų rodiklius, neteisėtai įmontuodama programinę įrangą, kuri slepia tikrąjį emisijos kiekį.
„Reaguojant į sukčiavimo mastą, Estijos startuolis „HUGO.legal“, bendradarbiaudamas su „Klauberg BALTICS“ advokatų kontora, sukūrė teisės robotą, leidžiantį automobilių savininkams pasitikrinti, ar jų automobilyje įdiegta neteisėta programinė įranga ir ar galima reikalauti kompensacijos iš gamintojo.
Jei tokia teisė į kompensaciją patvirtinama, su advokatų kontoros pagalba galima parengti ieškinį Vokietijos teismui.
Jei tokia teisė į kompensaciją patvirtinama, su advokatų kontoros pagalba galima parengti ieškinį Vokietijos teismui. Šis sprendimas praėjusių metų lapkritį buvo pristatytas Estijoje, o šiandien – prieinamas ir Lietuvos automobilių savininkams“, – apie sprendimą Baltijos šalių gyventojams pasakoja Darius Lengvinas, „HUGO.legal“ atstovas Lietuvoje.
Estijoje šiuo metu naudojantis teisės robotą jau yra pateikta daugiau nei 5000 prašymų. Daugiau nei 1500 vartotojų gavo atsakymą, kad galima kreiptis į teismą. Bendra suma, jei visi šie vartotojai pateiks ieškinį, gali būti apie 20 milijonų eurų. Norėdami sužinoti daugiau apie procesą, į pirmąją nemokamą teisinę konsultaciją jau kreipėsi 517 automobilių savininkų.
Pasak Theis Klauberg, „Klauberg BALTICS“ advokatų kontoros partnerio, Baltijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, iki šiol labai mažai domimasi šia sukčiavimo byla ir galimybėmis susigrąžinti pinigus, nors sėkmingi užsienio šalių pavyzdžiai rodo, jog bandyti apginti savo teises tikrai verta.
„Vokietijoje 231 tūkst. žmonių suvienijo jėgas pateikdami ieškinį prieš „Volkswagen“, kuris baigėsi susitarimu, kurio vertė siekė 750 milijonų eurų. Jungtinėse Amerikos Valstijose „Volkswagen“ automobilių savininkams jau sumokėjo 15 mlrd. dolerių , o „Audi“ – 6 mlrd. dolerių. Ir tai nėra vien tik kompensacija – automobiliai, kuriuose įdiegta apgaulinga programinė įranga, aplinkai padaro net keturis kartus didesnę žalą, nei ji yra nurodyta oficialiuose dokumentuose, atlikti tyrimai tam tikrais atvejais parodė net 14 kartų didesnį skirtumą.
Jei automobilių savininkai užmerks akis prieš šį sukčiavimo atvejį, tai gali būti paskata ir kitiems pažeidimams.
Siekdami padidinti savo pajamas, automobilių gamintojai akivaizdžiai nepaisė aplinkos apsaugos standartų, todėl jie turi prisiimti dar didesnę atsakomybę. Jei automobilių savininkai užmerks akis prieš šį sukčiavimo atvejį, tai gali būti paskata ir kitiems pažeidimams ir žalai aplinkai“, – informacijos stygių Baltijos šalyse akcentuoja T.Klauberg.
D.Lengvino teigimu, kompensacijos dydis priklauso nuo automobilio kainos ir nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.
„Kompensacijos gali reikalauti tiek naujų, tiek naudotų automobilių savininkai. Pavyzdžiui, jeigu 2015 m. buvo įsigytas automobilis „Audi Q7“, kurio vertė buvo 75 tūkst. eurų, ir iki šiol automobilis nuvažiavo 75 tūkst. kilometrų, įvedus šią informaciją į HUGO „Dieselgate“ robotą, jis pateiks atsakymą, kad didžiausia kompensacijos suma, kurią galima susigrąžinti iš gamintojo, yra 52 500 eurų.
Kompensacijos gali reikalauti tiek naujų, tiek naudotų automobilių savininkai.
Kitas pavyzdys – „Volkswagen Passat“, kurio pirkimo metu vertė buvo 30 000 eurų, o jo rida šiuo metu yra 60 000 km, pagal HUGO.legal skaičiavimą, jo savininkas gali reikalauti 22 800 eurų kompensacijos. Abiem atvejais kompensacijos suma viršija dabartinę automobilio rinkos kainą“, – akcentuoja „HUGO.legal“ atstovas.
Jei robotas nurodo, kad automobilio savininkas turi teisę į kompensaciją, jis turi teisę į pirmąją teisės ekspertų konsultaciją nemokamai. Pirmoji konsultacija suteikia informacijos apie išlaidas, proceso trukmę ir galimus veiksmus.
„Žinoma, klientas taip pat yra informuojamas, kad yra labai maža, tikrai mikroskopinė tikimybė pralaimėti teisme. Taip teigiame atsižvelgdami į iki šiol vykusius ginčus visame pasaulyje. Paprastai po ieškinio parengimo ir susisiekimo su automobilio gamintoju, jis pats pasiūlo pasirašyti susitarimą, numatantį piniginę kompensaciją ir galimybę pasilikti automobilį. Tačiau ši suma paprastai yra mažesnė, nei galima susigrąžinti teisme,“ – pažymi D.Lengvinas.
Žinoma, klientas taip pat yra informuojamas, kad yra labai maža, tikrai mikroskopinė tikimybė pralaimėti teisme.
„HUGO.legal“ atstovas pasakoja, jog už apgaulingos programinės įrangos naudojimą automobilio savininkas gali pareikšti ieškinį automobilio gamintojui, o ne automobilio pardavėjui: „Jei kompensacija bus priteista, automobilis turėtų būti grąžintas gamintojui. Tačiau šioje byloje yra įdomus aspektas: mūsų kolegos iš Vokietijos pažymi, kad gamintojas dažnai siūlo kompromisą, leisdamas toliau naudoti automobilį, tačiau sumažindamas kompensacijos dydį. Toks rezultatas vartotojui dažnai būna dar naudingesnis“, – sako D.Lengvinas.
Apytikslė kaina, į kurią automobilio savininkas turi atsižvelgti teikdamas ieškinį, yra 4 000 eurų. Tai yra Vokietijos įstatymuose numatytas privalomas advokato atlygis ir teismo išlaidos. Laimėjus ginčą teisme, automobilio gamintojas privalo atlyginti visas patirtas išlaidas, kartu sumokėdamas ir kompensaciją už automobilį.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
