Pietų ir pietryčių Vokietija yra pamėgti naudotų automobilių importo užsiimančių Lietuvos verslininkų kraštai, taigi dalis skenduolių antrajam gyvenimui bus prikeliami nagingų mūsų meistrų rankomis. Prognozuojama, kad pirmieji upių vandeniu išplauti automobiliai į šalį turėtų atvykti per artimiausias porą savaičių.
Elektronikos remontas – itin brangus
Verta pažymėti, kad skenduolių gaivinimas domina toli gražu ne visus naudotų automobilių importu užsiimančius verslininkus. Kaip pasakojo anonimiškumą panoręs išlaikyti Kauno verslininkas, naujesnius skendusius modelius prikelti antram gyvenimui itin sudėtinga.
Prikelti, anot kauniečio verslininko, labiau verta naujesnius ir brangesnius automobilius. Į seno automobilio remontą įdėtas darbas daugeliu atvejų tiesiog neatsipirktų.
Anot automobilių mechaniko Žydrūno Janušausko, prabangaus modelio elektronikos remontas gali siekti pusę jo rinkos kainos. Tarkime, jei poros metų RX serijos „Lexus“ visureigis kainuoja apie 65 tūkst. litų, tai jo elektronikos remontas kainuos apie 30 tūkst. litų. Taip pat negali būti jokios garantijos, kad ilgainiui jis visiškai nesuges.
„Galima daug ką pasikeisti, bet pagalvokite apie laidus. Jungtys yra tarsi rankos su marškinių rankovėmis – už jų pribėga vandens ir tu nežinai, kada jis pradės blefuoti. Gali supūti viduje, tapti dalinai nepralaidūs. Tuomet per visus laidus susidaro didelės varžos, o kuomet atsiranda varžos papildoma apkrova tenka generatoriui“, – pažymėjo jis.
Nepastebimi korozijos židiniai
Kaip pažymėjo Ž.Janušauskas, vanduo žalingas ne tik elektronikai. Nuo jo kenčia generatoriaus ir visi įtempimo guoliai, taip pat išplaunamas vandenyje prasisukusio diržo silikoninis paviršius. Jei apsemtas buvo važiuojantis automobilis, variklis gali gauti hidro smūgį. Vandens gali patekti ir į greičių dėžę.
Ypatingai atidiems vertėtų būti renkantis mažiau nuo korozijos apsaugotus automobilius. Jei vidinę kėbulo panelių pusę dengia plonas apsauginis sluoksnis, vandenyje pastovėjusiai transporto priemonei korozijos židiniai gali atsirasti labai greitai. Iš išorės jų pastebėti tiesiog nebus įmanoma.
Sūraus vandens žala
Skenduolio būklė priklauso nuo to, kiek laiko jis buvo apsemtas ir ar tai buvo sūraus ar gėlo vandens telkinys. Kupinas druskų jūros vanduo gerokai paspartina oksidacijos reakcijas, todėl elektros sistemos gedimai ar korozijos židiniai gali pasirodyti jau po pirmų metų.
Idealiai išvalyti viso automobilio neįmanoma, todėl eksploatuojant gedimų rizika visuomet bus didesnė. Iš pradžių transporto priemonė gali veikti be priekaištų, tačiau laikui bėgant korozijos židiniai gali atsirasti pačiose netikėčiausiose vietose.
Pasidomėkite automobilio praeitimi
Naudotų automobilių pardavimais užsiimantis verslininkas pirkėjams patarė pasidomėti transporto priemonės istorija. Apžiūrint automobilį, ypatingai, jei tai naujesnis modelis be matomų avarijos požymių, įtarimas apie galią skenduolį turėtų kilti automatiškai.
„Niekas neparduos sveikos, defektų neturinčios mašinos su nedidele rida. Tam turi būti kažkokia priežastis. Gali būti ir skendimas“, – konstatavo verslininkas.
Kaip kalbėjo Ž.Janušauskas, norint atpažinti skenduolį, reikia lįsti į visas prieinamas nišas, pakelti visus kilimėlius. Taip pat jis rekomendavo ir tokius radikalius, tačiau sunkiai pritaikomus patikrinimo būdus, kaip durelių apmušalų nuėmimas ir priekinio panelio ardymas.
„Pirkdami atkreipkite dėmesį į žibintų reflektorius – stabdžių, posūkių ar šviesų. Jei automobilis buvo skendęs vandens lašų fragmentai turėtų matytis ir išorėje“, – patarė mechanikas. Pašnekovas taip pat patarė žvalgytis oksidacijos židinių ant aliuminio detalių, pakėlus gaubtą atidžiai patikrinti perskyrimą tarp variklio skyriaus ir priekinio stiklo.
Skenduolį išaiškino atsitiktinai
Kad atpažinti pavyzdingai pardavimui paruoštą skenduolį – itin sudėtinga užduotis savo kailiu įsitikino ir 15min.lt skaitytojas Ruslanas. „Ford C-Max“ vienatūris atrodė puikiai, prašoma suma taip pat nebuvo mažesnė už rinkos kainą, o įtarimai apie automobilio maudynes kilo tik pradėjus jį remontuoti. Vėliau paaiškėjo, kad Prancūzijoje buvo panardintas visas automobilio priekis.
„Garantuoju, kad antrą kartą apsigaučiau lygiai taip pat. Viskas tame automobilyje buvo taip išvalyta, iššlifuota, kad tik labai giliai įlindus buvo galima pastebėti visas problemas“, – patirtimi dalinosi Ruslanas. Pradėjęs ieškoti, kodėl negroja garsiakalbis kairės pusės priekinėse durelėse vyras išardė visą automobilio priekį ir tik tuomet, visai atsitiktinai rado skendimo žymes.
Šeštus metus eksploatuojantis skenduolį buvęs sunkvežimių mechanikas sako didelių techninių gedimų neturėjęs. Buvo sudegęs priekinių valytuvų elektros variklis, tačiau ši liga kankina ir kitus „C-Max“ vienatūrius. Anot Ruslano, 2003 m. gamintam automobiliui amžius taip pat daro savo.
Pasirinkimas iš dviejų blogybių
Vienareikšmiškai įvertinti, kokį automobilį – skenduolį ar daužtą – pirkdami rizikuojate mažiau, anot pašnekovų, neįmanoma. Tarkime, JAV draudimas skendusio automobilio žymę gali priskirti transporto priemonei, kuri buvo ratai buvo vos apsemti. Toks radinys gali būti labai vertingas. Kita vertus, jei automobilis buvo apsemtas iki stogo – nuo jo reikia bėgti kuo toliau.
„Daužimas daužimui nelygu. Jei automobilis muštas nestipriai, aš rinkčiausi daužtą“, – komentavo naudotos technikos importuotojas.
Svarstydamas apie pasirinkimą „iš dviejų blogybių“ Ž.Janušauskas pažymėjo, kad skendusio automobilio geometrija nebus pažeista, automatiškai problemų neturėtų kelti ir kėbulo standumas.
„Iš tiesų nežinau, kas geriau. Žiūrint, kaip automobilis daužtas ir pan. Skenduolis – užslėpta bomba. Tu bet kada gali važiuoti, sustoti ir niekas neras gedimo priežasties. Vėliau ilgai, ilgai ieškos, galbūt kažką ir atras“, – perspėjo pašnekovas.
Trūksta patikimų specialistų
Kauniečio verslininko teigimu, lietuvių pirkimo įpročiai yra labai skirtingi. Vieniems užtenka pamatyti automobilio nuotrauką internete, kiti net ir senesnį modelį veža patikrinimui į oficialių markės importuotojų servisus. Prekybininkas pažymėjo, kad net ir automobilių servise visko patikrinti tiesiog neįmanoma. Kita problema – savo amatą išmanančių žmonių šioje srityje ne per daugiausiai.
„Esu nuvaręs ne vieną automobilį pas dilerius į servisą. Kartais pradeda pasakoti tokias nesąmones, kad iš juokas ima ir pyktis“, – patirtimi dalinosi pašnekovas.
„Žinoma, didžioji dalis automobilių išvažiuoja į Rytus. Nežinau, kiek tiksliai procentų iš Vokietijos ar Amerikos įvežtų automobilių lieka šalyje. Galbūt 10 proc., o gal ir mažiau“, – svarstė verslininkas.
