Kodėl, užuot nuėję penkis kilometrus į darbą savomis kojomis ar numynę dviračiu, būtinai sėdame į automobilį ir patogiai važiuojame į miesto centrą? Ir kodėl tuo automobiliu dažniausiai nieko nepavežame – nebent savo vaiką į mokyklą? Juk čia nėra jokios ekonominės logikos: brangu ir neefektyvu.
Tačiau tai saugu ir patogu? Kokie iššūkiai laukia tokių „baltų varnų“, nusprendusių atsisakyti automobilio kasdieniame gyvenime?
Darnus judumas – daugeliui girdėta sąvoka. Jos esmė – keisti miestų infrastruktūrą ir žmonių mastymą taip, kad miesto keliones būtų galima jei ne sutrumpinti ir pagreitinti, tai bent padaryti sveikesnėmis ir racionalesnėmis.
Pasaulyje yra daugybė miestų, iš kurių galėtume pasimokyti. Ir nebūtina važiuoti į Kopenhagą ar Amsterdamą, tituluojamus dviračių sostinėmis.
Studijoje apie tai kalbėjosi mobilumo ekspertai Kristina Gaučė ir Viktoras Bachmetjevas, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos steigėjas ir dviračiu, paspirtuku, viešuoju transportu bei automobiliu po Vilnių keliaujantis „Gazo“ žurnalistas Žilvinas Pekarskas.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
