O kokią vietą darnaus judumo kontekste užima miesto infrastruktūra ar išplanavimas? Apie tai sutiko papasakoti Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius bei architektas ir visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas.
„Miestai bando prisitaikyti, bet, deja, jų urbanistinis veidas yra toks, kad tą padaryti gan sunku. Miestuose yra labai didelė segregacija, padalijimas į atskiras zonas ir tai vyksta nuo XIX amžiaus. Dalis miesto – miegamieji kvartalai, kiti – komerciniai, biurai, treti yra prekybos, pramogų kvartalai ar centras. Visa tai sumiksuoti, padaryti, kad žmonėms būtų patogu tai yra milžiniškas iššūkis“, – pastebėjo A.Kaušpėdas.
Pašnekovo teigimu, miestas be judumo tiesiog negali egzistuoti.
D.Damidavičius pabrėžė, kad darnaus judumo, priešingai negu mano kai kurie skeptikai, nereiškia, kad vairuotojus siekiama žūtbūt „ištraukti“ iš automobilių. Anaiptol. Pasak jo, darnus judumas – tai gebėjimas derinti skirtingus keliavimo būdus siekiant tausoti gamtą, pasiekti tikslą greičiau ir pigiau.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.