Čia iš tiesų per keletą minučių galima sužinoti kokie nauji Bendrojo saugos reglamento (GSR) reikalavimai sunkvežimiams atsiranda 2024-aisiais. Jei norite pamatyti kaip kas veikia realiomis sąlygomis – užsukite į konkurso „DKV LIVE Metų sunkvežimio“ bandymų poligoną. Atnaujintas konvencinis „Volvo FH“ jau dabar turi visą priešnuodžių eismo nelaimėms rinkinį, kokiu kiti vilkikų gamintojai turės pasirūpinti kitais metais.
Į eismo saugumo problemas besigilinantys ir rekomendacijas, kaip mažinti tragiškai pasibaigiančių incidentų keliuose skaičių, teikiantys specialistai dažniausiai akcentuoja du dalykus: A – daugiau dėmesio vairuotojų mokymui ir sąmoningumui didinti, B – daugiau dėmesio kelių infrastruktūrai, techninėms ir inžinerinėms priemonėms.
Iš tiesų apie 90 proc. eismo nelaimių daugiau ar mažiau yra susiję su vairuotojo padaryta klaida, tačiau apskaičiuota, kad 75 proc. tokių įvykių sukelia vien tik žmogiškas faktorius. Niekada visų sėdančių prie vairo įgūdžiai nebus vienodai puikūs, jie dažnai keliaus nepakankamai gerai pailsėję, susikoncentravę ar bus linkę labiau nei derėtų rizikuoti. Kaip tik todėl transporto priemonių gamintojai ypač daug dėmesio skiria inovacijoms pasyvaus ir aktyvaus saugumo srityje.
Kalbant konkrečiai apie sunkųjį transportą, vienas iš pagrindinių tikslų – sumažinti incidentų, kuriuos lemia sunkvežimių gabaritai, skaičių. Trys iš siūlomų sunkvežimių funkcijų – pajudėjimo iš vietos ir aklosios zonos informacinės sistemos bei naujas tiesioginio matymo standartas – skirtos apsaugoti pėsčiuosius ir dviratininkus.
Atnaujintas „Volvo FH“ jau dabar turi 11 aktyviosios saugos funkcijų, iš kurių aštuonios turės būti visuose naujuose sunkvežimiuose nuo 2024 m. liepos, o trys bus privalomos nuo 2026 ir 2029 metų.
Štai visas išmaniųjų saugos sistemų sąrašas:
1. Avarinio stabdymo signalas: mirksintys stabdžių žibintai, įspėjantys kitus už sunkvežimio esančius eismo dalyvius, kad sunkvežimis greitai lėtėja arba stipriai stabdo.
2. Važiavimas atbuline eiga: kamera arba jutikliai, informuojantys vairuotoją apie už sunkvežimio esančius objektus ar žmones.
3. Padangų slėgio stebėjimo sistema: stebi padangų slėgį ir realiu laiku praneša vairuotojui apie slėgio sumažėjimą padangose.
4. Sumani greičio palaikymo sistema: įspėja leistiną greitį viršijančius vairuotojus.
5. Aklosios zonos informacinė sistema: įspės vairuotoją apie greta ar priekyje važiuojančius dviratininkus.
6. Pajudėjimo iš vietos sistema: įspėja apie pažeidžiamus eismo dalyvius priešais sunkvežimį jam pajudant ar lėtai važiuojant.
7. Paruošimas alkoblokų pajungimui: standartizuota sąsaja.
8. Budrumo stebėsenos sistema: vertina vairavimo pastovumą, stebi vairavimo laiką ir įspėja vairuotoją, kad prireikus padarytų pertrauką.
9. Prevencinis dėmesio stokos atpažinimas (2026 m.): perspėjimo sistema, galinti atpažinti vairuotojo atidumo lygį ir, jei reikia, įspėti vairuotoją.
10. Pagerintas tiesioginis matymas iš vairuotojo vietos (2029 m.): pagerins tiesioginį matomumą per sunkvežimio langus ir eliminuos akląsias zonas. Vairuotojai galės greičiau ir lengviau pamatyti dviratininkus ir pėsčiuosius.
11. Įvykių (duomenų) registratorius (2029 m.): „juodoji dėžė“ eismo įvykių duomenų registravimui.
Korekcijas Bendrajame saugos reglamente inicijavę ES ekspertai pateikė skaičiavimu, jog kad minėtos technologinės naujienos iki 2038-ųjų padės išvengti bent 25 000 žūčių keliuose, o dar 140 000 žmonių apsaugos nuo rimtų sužalojimų.
Nors prognozės nėra dėkingas užsiėmimas, ankstesnės inovacijos transporto priemonių saugumo srityje laukiamą efektą iš tiesų davė. Tarkim, vien ES šalyse nustačius privalomai įdiegti elektronines stabilumo kontrolės sistemas, o sunkvežimiuose ir autobusuose įdiegti pažangias avarinio stabdymo sistemas ir įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistemas, eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičius per metus sumažėjo vidutiniškai po 5 000.
