Wiebe'as praėjusį penktadienį kelioms dienoms sustojo Vilniuje, šį antradienį pasuks į Pivašiūnus, o iš ten – į Olštyną (Lenkija), paskui kirs Slovakiją. Kaip jau supratote, Wiebe'as nebando siekti greičio rekordo – jis per Europą, Artimuosius Rytus ir Aziją keliauja pasimėgaudamas. Kiekvienoje didesnėje šalyje jis sustoja 2-5 savaitėms (ilgiausiai užtruko Norvegijoje, nes norėjo pasiekti ir šiauriausią Europos tašką Nordkapą). Mažesnėse užtrunka mažiau nei 7 dienas.
„Jau šiek tiek per ilgai užtrukau Europoje, reikia paskubėti kuo greičiau pasiekti Turkiją, nes nespėsiu per metus pasiekti galutinio tikslo“, – sako Wiebe'as, startavęs iš Nyderlandų šių metų kovo mėnesį.
Vyrukas prašo trijų dalykų: jį apnakvindinti, pamaitinti ir leisti pakrauti automobilio akumuliatorių bateriją.
Apie savo ambicingą projektą jis paskelbė savo tinklaraštyje „Plug me in“ ir „Facebook“ paskyroje. Vyrukas prašo trijų dalykų: jį apnakvindinti, pamaitinti ir leisti pakrauti automobilio akumuliatorių bateriją.
Vos paskelbęs apie savo tikslus, Utrechto Meno akademijos renginių vadybos specialistas iš karto gavo daugybę pasiūlymų iš artimų kaimynių – Šveicarijos, Vokietijos. Vėliau – Skandinavijos šalių. Lietuva – Wiebe'o 14-oji maršruto stotelė, o iš viso jis aplankys apie 30 valstybių pakeliui į Australiją, kurią vadina „Pasaulio kraštu“.
Kiekvienoje šalyje jis turi po globėją (Indijoje jau rado net tris). Dažniausiai tai yra ambasados darbuotojai, tačiau keliautojui padeda ir verslininkai. Taip nutiko ir Lietuvoje. Čia jis nemokamai gyveno bičiulio name maždaug 5 km nuo miesto centro, buvo vaišinamas restorane „Sweet Root“, su bičiuliu belgu išbandė elektrinių automobilių dalijimosi paslaugą „Spark“, susipažino su jogos mokytoja ir lietuvių kalbos pradmenimis, susižavėjo naujoviškomis mūsų taros supirktuvėmis.
Vilnius keliautojui pasirodė jaukus, neperkrautas automobilių miestas, skirtingai nei kitos Europos sostinės.
Idėja – pasiekti Australiją sunkiausiu keliu
Australiją Wiebe'as pasirinko neatsitiktinai. Studijuodamas Utrechte, jis nemažai keliavo po Australijos kalnus. Todėl nusprendė sugrįžti į šią šalį jau gavęs diplomą. Tačiau būdą sugalvojo labai nepaprastą.
Kai Meno akademijos diplominio darbo vadovas Wiebe'o paklausė, kokią temą rinksis, jis atsakė, kad kelionių. Savo projekte šis 29-erių vyrukas norėjo sujungti visus galimus sugebėjimus: kelionių vadybos, fotografijos, multimedijos. Ir nors Olandijoje labai populiari tema – klimato kaita ir atsinaujinantys šaltiniai, Wiebe'as nusprendė, kad savo moksliniame darbe kalbėti tik apie tai – nuobodu (juo labiau, kad jis net nebuvo automanas).
Taip gimė nereali idėja: iš Amsterdamo nukeliauti į Australiją nemokant nei už automobilio degalus, nei už nakvynę, nei maistą ir visą kelionės istoriją pateikti skaitmeniniu būdu internete. Nors gal rašys ir knygą – kol kas apie tai negalvoja, nes laukia daugybė iššūkių.
110 tūkst. eurų vertės automobilis
Pradėjo nuo automobilio paieškų. Nenaują universalą „Volkswagen Golf“ paskolino bičiulis, tokiu būdu tapęs vienu projekto rėmėjų. Tiesa, 2009 m. gamybos automobilis iš pradžių buvo su klasikiniu dyzeliniu varikliu. Vėliau buvo perdarytas į elektromobilį. Tuo metu tokių transporto priemonių pramonė dar nebuvo išsivysčiusi, todėl ir tokia didelė automobilio kaina. Variklį jam pagamino maža eksperimentinė Olandijos įmonė.
Ekonomiškiausias šios transporto priemonės greitis – apie 90 km/val. Taip jis gali nuvažiuoti net iki 200 km.
Ekonomiškiausias šios transporto priemonės greitis – apie 90 km/val. Taip jis gali nuvažiuoti net iki 200 km.
„Paprastai drąsiai važiuoju 150 km atstumą. Paskui jau ieškau, kur galėčiau pakrauti bateriją“, – sako olandas.
Bėda ta, kad jo automobilio variklis nėra labai modernus, jo operacinė sistema sunkiai susikalba su greitojo įkrovimo stotelėmis, kurių gausu Skandinavijos šalyse ir daugėja Lietuvoje. Todėl dažniausiai savo elektromobilį Wiebe'as krauna iš buitinių elektros tinklų.
Iki šiol norinčių padėti olandui netrūko nė vienoje šalyje – netgi kai kurie viešbučiai leido jam pernakvoti už dyką vien už tai, kad apie juos vėliau parašytų savo tinklaraštyje.
Rusija – stebuklų šalis
Bene didžiausias Wiebe'o atradimas – Rusija ir Baltijos šalys. Jis buvo susidaręs stereotipinę nuomonę, kad Rytų Europoje gyvena niūrūs, pikti žmonės. Tačiau šiame regione sutiko daugybę atviraširdžių, kurie kvietė į namus „ir devyniais patiekalais vaišino“.
Gyvenimą Rusijoje olandas įsivaizdavo iš „Youtube“ filmukų: bepročiai vairuotojai ir daugybė avarijų. Laimei, jis pamatė visai kitą vaizdą. Nors problemų šioje šalyje netrūko.
Pavyzdžiui, Maskvoje, norėdamas padaryti savo projektui nuotrauką netoli Vasilijaus Palaimintojo soboro, jis per neapsižiūrėjimą pasuko prieš eismą. Iškart prisistatę pareigūnai pagąsdino, kad atims vairuotojo pažymėjimą pusmečiui. Laimei, Wiebe'o globėjai rusai, kuriems jis paskambino, „nuramino“ policininkus – pakako susimokėti 50 Eur baudą. Antraip būtų tekę bendrauti su pareigūnais tik per Google vertėją.
Tik per plauką šioje šalyje keliautojas išvengė ir teismų. Rusijoje iki šiol galioja akmens amžiaus tvarka – atvykę užsieniečiai turi laikinai prisiregistruoti. Olandas to nežinojo. O kai sužinojo ir su globėja nuėjo į policiją, jį pagrasino deportuoti už emigracijos taisyklių laužymą. Nes jau buvo praėjusios registracijai duotos 7 dienos. Baudos už tokį pažeidimą pareigūnai taip pat neleido susimokėti. Žodžiu, užvirė tikra velniava. Būtų reikėję samdytis advokatą ir teisme įrodinėti savo teises.
Laimei, Nyderlandų ambasados darbuotojai pasiūlė pabandyti užsisakyti kambarį viešbutyje ir ten atiduoti savo pasą laikinai registracijai. Šis triukas puikiai pavyko!
Taigi gelbėjant sveiką kailį kelis kartus Wiebe'ui teko susimokėti, nors tai ne visai atitinka jo projekto nuostatus. Tam jis panaudojo ambasadose Helsinkyje ir kitose aplankytose šalyse surinktus rėmėjų pinigus.
Tačiau Rusija nustebino ir gerąja prasme: Sankt Peterburge jis rado dvi pirmąsias elektromobilių įkrovimo stoteles. O Maskvoje sutiko rusą Andrejų, važinėjantį pačia tikriausia elektrine „Lada“!
Planuoja pakeliui užsidirbti
Savo kelionės metu keliautojas tik kartą pasinaudos keltu, norėdamas patekti iš Singapūro į Australiją. Galbūt vėliau (jau 2017 m.) laivu atgal į Nyderlandus pargabens ir savo automobilį, o pats iš Australijos parskris lėktuvu. Už kokius pinigus, juk jis pagal savo principus negali mokėti pinigų už tokias paslaugas?
„Jei reikės, pinigų pakeliui užsidirbsiu. Arba rasiu kompaniją, kuri mane parskraidins arba pargabens automobilį namo už dyką“, – nestokoja optimizmo Wiebe'as.
