„Iki šiol Lietuvoje pyktis keliuose nebuvo išskirtas kaip atskira sąvoka tyrinėjant eismo saugumą ir jo situaciją lemiančius veiksmus, nors užsienyje apie šią problemą kalbama jau porą dešimtmečių. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad ir Lietuvos vairuotojai labai dažnai susiduria su pykčiu keliuose – jie tampa kitų vairuotojų pykčio aukomis arba patys supyksta dėl kitų vairuotojų veiksmų. Ši neigiama emocija ne tik apkartina mūsų keliones automobiliu, bet ir sukelia kartais smulkias technines avarijas, o kartais tokias, kurios nusineša neįkainojamą žmogaus gyvybę. Todėl kampanija „Nulis pykčio“ sieksime, kad vairuotojai mokėtų identifikuoti ir valdyti neigiamas emocijas, kad visi, sėdę prie vairo, ramiai ir saugiai ir su gera nuotaika pasiektume kelionės tikslą“, – sako R. Geleževičius, „Lietuvos draudimo“ Valdybos narys, kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius.
„Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija, siekiančios didinti saugumą šalies keliuose. Projekto pristatymo renginyje „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius ir Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.
„Susisiekimo ministerija kelia vis aukštesnius siekius eismo saugumui užtikrinti ir skatina visas iniciatyvas, kurios padeda įgyvendinti šį tikslą. Agresyvus vairavimas yra viena iš nelaimes kelyje sukeliančių priežasčių. Tad esame įsitikinę, kad socialinė kampanija „Nulis pykčio“ yra išties svarbi iniciatyva mažinant avaringumą Lietuvos keliuose“, – sakė Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Beveik 40 proc. vairuotojų prie vairo pyktį patiria nuolat
„Džiaugiamės prisidėdami prie „Nulis pykčio“ iniciatyvos – Kelių direkcijai tai yra prioritetinis šviečiamasis projektas, kuris atitinka Lietuvos kelių saugaus eismo strategiją. Esame suinteresuoti, kad Lietuvos keliuose pykčio būtų mažiau, nes tuomet mūsų visų kelionės bus ir saugesnės, ir malonesnės“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.
Pyktį prie vairo patiria nuolat
Pyktis kelyje apibūdinamas kaip baudžiamasis, agresyvus ar socialiai nepriimtinas elgesys kelyje. Šis elgesys paprastai pasireiškia kitų vairuotojų vaikymusi, grasinimais eismo dalyviams, jų įžeidinėjimais, nepadorių gestų rodymu ar net muštynėmis. Jam priskiriami ir tokie veiksmai kaip lenkimas kelkraščiu, mirksėjimas ilgosiomis šviesomis, tyčinis stabdymas, įkyrus signalizavimas ir kiti veiksmai.
Nacionalinės vairuotojų apklausos duomenimis, kurią „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“, beveik 40 proc. vairuotojų prie vairo pyktį patiria nuolat: kiekvieną kartą vairuodami (3 proc.), labai dažnai (10 proc.), dažnai (24 proc.). Įdomu tai, kad vairuotojai mano, jog kiti eismo dalyviai pyktį patiria dar dažniau, nei jie patys. Net 60 proc. apklaustųjų tvirtina, kad kiti vairuotojai nuolat patiria neigiamas emocijas prie vairo.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vairuotojai labiausiai supyksta, kai priešais juos „užkišimas“ automobilis (supykdo 43 proc. vairuotojų) bei persirikiuojama ar sukama nerodant įspėjamųjų ženklų (40 proc.). 34 proc. įvardino, kad pyktį sukelia kito automobilio vairuotojo per vėlai rodomas posūkio į kairę signalas. 30 proc. įvardijo kitų vairuotojų išsiblaškymą, sukeliantį kelių eismo taisyklių pažeidimus, dar 27 proc. labiausiai pykdo netvarkingai pastatyti automobiliai.
Absoliuti dauguma – 79 proc. – tyrimo dalyvių sutinka, kad jeigu vairuotojai valdytų savo neigiamas emocijas, Lietuvos keliuose eismo dalyviams būtų saugiau.
Geras pykčio priešas – nuoširdus juokas
Kampanijos „Nulis pykčio“ metu „Lietuvos draudimas“ skatins vairuotojus susimąstyti apie savo emocinę būklę ir naudotis patarimais, kaip ją pagerinti. Be to, bendrovė, bendradarbiaudama su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, ketina įrengti specialius informacinius stendus kelių vietose, kur dažniau pasitaiko pykčio protrūkių. „Į šį procesą įtrauksime ir visuomenę – jau netrukus gyventojai galės rinkti apie pyktį perspėjančio kelio informacinio stendo dizainą, kviesime juos siūlyti kelių ruožus ar vietas, kuriose tenka dažniau patirti pyktį ar susierzinimą“, – sakė R. Geleževičius.
Psichologai pataria išmokti kontroliuoti emocijas
„Yra bent keletas paprastų būdų, kaip vairuotojai gali mažinti kelyje patiriamo pykčio lygį. Pavyzdžiui, išvažiuokite truputį anksčiau nei reikia, kad neturėtumėte skubėti, įsijunkite jus atpalaiduojančią muziką, pasirinkite ramesnius kvapus, jeigu juos naudojate automobilyje. Ypač geras pykčio priešas yra nuoširdus juokas. Draugiškas humoras, šypsena dažniausiai išsprendžia didelę dalį „plykstelėjimų”, tik jokiu būdu negalima šaipytis. O jeigu jaučiate, kad pyktis Jus užvaldo, prisiminkite „stop“ techniką: ji liepia pajutus pyktį neveikti tuoj pat, o bent keletą sekundžių luktelti. Paprastai per tą pauzę įsijungia sąmoningas mąstymas, racionalumas, kurie greit įrodo, kad agresyvus elgesys nebūtų pati geriausia ir naudingiausia išeitis“, – patarė „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė, psichologė Eglė Masalskienė.
Susidūrusiam su kito vairuotojo agresija, psichologė pataria atminti, kad pyktis yra tarsi banga, o konfliktą geriausia išspręsti jam tik pradėjus formuotis arba jau atslūgus. „Jei jus kaltina labai įpykęs asmuo, o jūs jaučiatės teisus, nepatartina daryti trijų dalykų: kaltinti (Jūs pats toks…), teisintis ir demonstratyviai ignoruoti. Verčiau išklausyti, parodyti pastangas suprasti ir ramiu balsu pateikti savo faktus. Jei reikia, savo versiją pakartokite dar ir dar – ramiai, aiškiai, pagrįsdamas“, – tikino E. Masalskienė.
Nacionalinį vairuotojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2013 metų pradžioje atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų visoje Lietuvoje.
