Temą siūlykite gazas@15min.lt
Būtent nepasitenkinimą dėl draudimo siūlomos išmokos išsakė su 15min susisiekęs skaitytojas Vladislavas. Jis nurodė, kad dar šių metų vasario mėnesį į jo „Opel Meriva“ šoną atsitrenkė iš šalutinio kelio išvažiavęs kitas vairuotojas.
Netenkina išmokos suma
Vladislavas tikėjosi, kad avarijos kaltininko draudimo bendrovė operatyviai ir sąžiningai paskaičiuos žalą, tačiau procesas užtruko. Pašnekovo netenkino draudimo pasiūlyta 1700 eurų suma. Pasak vyro, automobilio atstatymui reikėtų 2200–2700 eurų.
Nukentėjusysis tvirtina mėginęs svarstyti ir automobilio tvarkymą draudimo nurodytame automobilių servise, tačiau ir ten jis buvo informuotas, kad prie remonto reikės prisidėti savo lėšomis, mat sutvarkyti visiems defektams draudimo bendrovės skiriamų lėšų nepakaks.
„Manau, kad draudimo įstatymas yra netobulas ir jis negina žmogaus, kuris patiria žalą eismo įvykio metu. Būna taip, kad išmokos nepakanka atlikti visiems remonto darbams, kad automobilis būtų atstatytas į pradinę būklę. Mano pavyzdys – 2006-ųjų metų „Opel Meriva“, kurį pirkome, kai jis buvo ketverių metų senumo. Juo džiaugėmės nuo 2010-ųjų metų iki šių metų, kai įvyko avarija. Kadangi tuo automobiliu naudojasi ir žmona, vežamas vaikas, jo būklė buvo nepriekaištinga, jis buvo puikiai prižiūrėtas ir puoselėjamas.
O draudimas man pasiūlė tokią sumą, kad aš už tokius pinigus tikrai nesusitvarkysiu automobilio nei pats, nei servise. Tikrai reikės pridėti savų pinigų. Automobilio nurašymo galimybė manęs irgi netenkina, nes už tokius pinigus nieko panašaus dabar nenupirksiu. Skelbimuose vien automobiliai su atsuktomis ridomis, be katalizatorių, be EGR ir kitaip priburti, nėra gerų variantų.
Aš suprantu tuos vairuotojus, kurie važinėja senais automobiliais tol, kol jie tinkami dalyvauti eisme ir jiems visai nesvarbu jo būklė, o avarijos atveju aktualūs tik išmokos pinigai. Bet man šiuo atveju aktualu turėti saugų, tvarkingą automobilį sau ir savo šeimai. Man labai apmaudu, kai skaitau, kaip draudimo bendrovės guodžiasi, kad nukenčia nuo sukčiautojų, bet patys irgi žaidžia tokius žaidimus, kad išmokėtų kuo mažesnę žalą. Aš suprantu, kad bendrovės remiasi draudimo įstatymu. Tai reiškia, kad tuomet netobulas yra įstatymas.
Man po avarijos iki šiol psichologiškai yra sunku prieiti prie to automobilio. Be to, prieš 2000 km buvo perrinkta visa pakaba, stabdžiai, amortizatoriai. Ketinau automobilį ir perdažyti, nes norėjau išlaikyti puikią automobilio būklę. O tuomet nutiko avarija ir dabar reikia kovoti su draudimu, kad automobilis būtų atstatytas į pradinę būklę. Nežinau, kuo viskas baigsis, bet tai tęsiasi nuo vasario, kada įvyko avarija“, – sakė pašnekovas.
Po nedidelio incidento gavo pusę tiek, kiek kainavo automobilis
Visgi pašnekovo Vladislavo istorija turi ir atsvarą. Į kiek smulkesnį, tačiau taip pat techninį eismo įvykį yra pakliuvęs ir kitas 15min pašnekovas Aurelijus.
Jis papasakojo istoriją apie tai, kaip po nedidelio incidento ir šiokių tokių derybų su draudimo bendrove jam pavyko išsiderėti solidžią pinigų sumą, o remontui jis tuomet išleido net mažiau nei šimtą eurų. Anot pašnekovo, per šią avariją jis gavo tiek pinigų, kad praktiškai atsipirko pusė lėšų, kurias jis išleido šiam automobiliui įsigyti.
„Prieš ketverius metus nusipirkau „Seat Leon“ automobilį. Prieš porą metų per Kalėdas man skambina nepažįstamas numeris. Atsiliepus prisistatė, kad skambina iš policijos ir pranešė, kad kieme kitas vairuotojas atsitrenkė į mano automobilį. Dar pasijuokiau ir paklausiau, kas čia iš draugų taip pokštauja, bet ten iš tikrųjų buvo policijos budėtojas ir pasiūlė man pažiūrėti per langą į kiemą. Pamačiau, kad tikrai prie mano automobilio būriuojasi žmonės, stovi kitas automobilis.
Išėjęs į kiemą ten pamačiau jauną vairuotoją, kuris, važiuodamas atbulomis buvo atsitrenkęs į mano automobilį. Kadangi buvo Kalėdų vakaras, skubiai užpildėme eismo įvykio deklaraciją ir paspaudę vienas kitam rankas išsiskirstėme.
Po kelių dienų kreipiausi į draudimą, kad paskaičiuotų žalą. Mano „Seat“ buvo išmuštas galinis žibintas, įlenktas bagažinės dangtis, įtrūko buferis. Draudimas mane nusiuntė į vieną iš savo servisų, kad ten įvertintų žalą. Vėliau man pranešė, kad paskaičiavo 620 eurų. Pasakiau, kad tokia suma manęs netenkina, nes remontas ir sugadintų dalių keitimas kainuos daugiau. Draudimui paaiškinau, kad jei jie nesutinka padidinti išmokos, kreipsiuosi į nepriklausomą ekspertą. Po šio pareiškimo galutinė suma pakilo iki 700 eurų ir galiausiai sutikau.
Po švenčių per kelias dienas internete susiradau reikiamas dalis, kurios buvo mano mieste esančiuose laužynuose. Kadangi mano automobilis buvo standartinės sidabrinės spalvos, detalių deficito tikrai nebuvo. Vienoje vietoje gavau galinį žibintą už 20 eurų, kitoje – galinį dangtį už 40 eurų ir buferį už 30 eurų. Pasikeisti juos pačiam nebuvo nieko sudėtingo, todėl galiausiai išleidau 90 eurų. Na, ir kokių 10 eurų reikėjo degalams detalėms susirinkti. Taigi apie 600 eurų liko.
Kai pirkau tą „Seat“, už jį mokėjau 1300 eurų. Tai galima sakyti, kad pusė automobilio man atsipirko po vienos avarijos, kuri buvo visiškai „apie nieką“. Puikiai suprantu, kad yra tokių, kas iš panašių avarijų gyvena, nelegaliai pelnosi, vykdo imitacines avarijas, bet mano atveju tai tiesiog buvo kito vairuotojo neapdairumas, o po visko aš pasirinkau gauti išmoką ir pats susitvarkiau automobilį pigiau“, – kalbėjo Aurelijus.
Servisas sutaupė, nekeisdamas bakelio?
Trečia istorija – skaitytojo Zigmo. Į jo žmonos vairuojamą „Honda CR-V“ įvažiavo kita moteris su „Mercedes“. Automobiliai susidaužė priekiniais sparnais.
„Regis, nuostolių atlyginimas vyko civilizuotai. Nuvykau į draudimo bendrovės nurodytas žinomas dirbtuves. Sparną perdažė, apdailos detales pakeitė naujomis. O gal tik sako, kad naujomis? Nes turėjo nauju pakeisti ir langų apiplovimo bakelį, kuris trūko smūgio metu.
Bakelio plika akimi nesimato, jis už kitų agregatų. Tai patikėjau serviso vadybininku, kad tikrai viskas padaryta, kaip žadėjo. Tačiau, praėjus vos keliems mėnesiams, iš automobilio pradėjo bėgti vanduo. Taip, tai langų plovimo skystis – bakelis sutrūko!
Negaliu dabar įrodyti, kad jie tiesiog suklijavo tą patį ir iškišo kaip naują. Nes nepareikalavau atiduoti senas detales. Bet teko važiuoti į servisą ir nusipirkti naują. 100 Eur nuostoliai (dėl bakelio) gal ir nėra dideli, bet nukentėjęs avarijoje žmogus jų apskritai neturėtų patirti. Juolab, kad buvau apsidraudęs dar ir kasko draudimu“.
Pasak Zigmo, nukentėjęs avarijoje žmogus neturi jaustis taip, tarsi išmaldos prašytų. Toks įspūdis, kad kiekviename žingsnyje tiek draudikai, tiek serviso meistrai, nori „sutaupyti“. Kitą kartą Zigmas žada skirti daugiau laiko deryboms ir tikrinti kiekvieną detalę – kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, kuris palieka nuosėdas. Antraip, kokia draudimo prasmė – padengti tik dalį nuostolių?
