Anot skaitytojo, situacija dar keblesnė tampa pamačius ir horizontalųjį ženklinimą „Draugiška gatvė“ ženklais pažymėtuose ruožuose. Ant važiuojamosios kelio dangos nupieštas dviratininkas primena dviračių tako žymėjimą, todėl, skaitytojo teigimu, neretai eismo dalyviai pasimeta, o tai didina pavojų labiau pažeidžiamiems dviratininkams ir pėstiesiems.
Pradėjo tyrimą
Kalbėdamas apie netesėtą ženklinimą skaitytojas užsiminė, jog Seimo kontrolierė sulaukusi gyventojų skundo, dėl minėtojo ženklinimo teisėtumo buvo pradėjusi tyrimą. Jo metu Seimo kontrolierė pateikė rekomendacijas Susisiekimo ministerijai „imtis priemonių teisinio reglamentavimo tobulinimui, tam, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas“, ir tyrimą nutraukė.
Visgi nuo 2018 m. liepos mėnesio, kai buvo pradėtas minėtasis tyrimas, niekas nepasikeitė, o KET nereglamentuotas žymėjimas „Draugiška gatvė“ kiekvienam eismo dalyviui leidžia elgtis remiantis interpretacijomis.
Pasiteisinus ankstesnėms priemonėms, sukūrė naują
Antonas Nikitinas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus projektų vadovas komentuodamas šią situaciją teigė, jog tokiu ženklinimu buvo siekiama papildomai atkreipti automobilių vairuotojų dėmesį į kelyje vykstantį dviratininkų judėjimą. Anot savivaldybės atstovo, taip vairuotojai yra raginami atsakingai rinktis greitį, jo neviršyti ir kelyje būti atidesniems.
„Vilnius reaguoja į vis augantį poreikį dviračiams laisviau judėti tam tikrose miesto dalyse, ypač tose, kur numatytas lėtesnio greičio režimas automobiliams (gyvenamoji zona arba 30 km/val.) Tokiu principu lėto eismo gatvėse organizuoti dviračių eismą bendrame sraute tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje vis dar yra naujovė, o KET ar kiti teisės aktai nenumato dviračių pirmumo prieš automobilius ženklų, kuriuos miestai galėtų ir norėtų naudoti.
Miestas pasirinko informacines KET numatytų ženklų ir ženklinimo neimituojančias priemones, skatinančias draugiškumą kelyje. Lietuvoje jau daugybę metų taikomos ir kitokios informacinės priemonės, skatinančios vairuotojų atidumą kelyje, pavyzdžiui, „Apsaugok mane“ akcijos metu paženklinant pėsčiųjų perėjas specialiu ženklinimu, kuris taip pat nenumatytas teisės aktuose, tačiau yra reikalingas ir informatyvus. Patikiname, kad toks kelio ženklinimas nėra įpareigojantis ir juo nesiekiama sudaryti tokio įspūdžio“, – sakė A.Nikitinas.
Eismo saugumui nekenkia
Policijos atstovai tyrimo byloje teigė, jog toks ženklinimas „teisės aktais niekaip nėra reglamentuotas ir kiekvienas jį gali savaip interpretuoti“. Pasak jų, „eismo dalyviai gali neteisingai suprasti tokio ženklinimo reikšmes, o tai gali turėti įtakos sprendimams kelyje“. Visgi dabar kalbėdami apie tokį ženklinimą pareigūnai nebuvo tokie kategoriški ir situaciją komentavo atlaidžiau.
„Užrašai „Draugiška gatvė“ nepakeičia ir nenustato eismo tvarkos, todėl manome, kad tokie užrašai nelaikytini eismo reguliavimo priemonėmis. Ne tik Vilniuje, bet ir visuose Lietuvos miestuose jau daugelį metų važiuojamojoje dalyje naudojami užrašai „Apsaugok mane“, pėsčiųjų perėjos, nudažytos raudona spalva. Toks ženklinimas taip pat nenumatytas Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėse, patvirtintose susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82, tačiau niekada nebuvo keliamas klausimas dėl jo teisėtumo“, – aiškino Sigitas Kūjalis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistas.
Policijos atstovas teigė, jog „Draugišką gatvę“ žymintys ženklai negali turėti įtakos eismo įvykiams ar kelti pavojų eismo saugumui. Anot S.Kūjalio, tai yra tik papildomas priminimas vairuotojams, kad vieni kitų atžvilgiu elgtųsi draugiškai, kultūringai ir pagarbiai.
Tokiam ženklinimui nepritaria
Vis tik Susisiekimo ministerijos atstovai išsakė kiek kitokią nuomonę ir teigė, jog nors vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra yra numatyta savivaldybėms, savavališkas ir galbūt klaidinantis ženklinimas keliuose neturėtų būti naudojamas.
Susisiekimo ministerijos nuomone, gatvėse savivaldybių naudojami nereglamentuoti ir eismo dalyvius klaidinantys ženklinimai turi būti pašalinti
„Susisiekimo ministerijos nuomone, KET nereglamentuoto horizontaliojo ženklinimo naudojimas keliuose gali klaidinti eismo dalyvius (gali būti painiojamas su KET 3 priede nustatytu horizontaliuoju ženklinimu 1.23 – dviračio simboliu, žyminčiu dviračių juostą, dviračių eismui skirtą tako dalį arba dviračių taką) ir kelti grėsmę eismo saugai.
Kaip ir Kauno mieste naudojamų „rombų“ atveju, laikomės pozicijos, kad kelio savininkai tam tikrų eismo dalyvių grupių eismo saugos užtikrinimo visų pirma turėtų siekti įgyvendindami teisės aktuose nustatytus infrastruktūros įrengimo reikalavimus (šiuo atveju įrengti tinkamą ir saugią dviratininkams skirtą infrastruktūrą), o ne naudodami nereglamentuotas, abejotino pagrįstumo ir su Lietuvoje taikoma kelio ženklų ir ženklinimo sistema nesuderintas priemones, kurių paskirtis nėra aiški ir vienodai suprantama visiems eismo dalyviams. Susisiekimo ministerijos nuomone, gatvėse savivaldybių naudojami nereglamentuoti ir eismo dalyvius klaidinantys ženklinimai turi būti pašalinti“, – teigė Susisiekimo ministerijos atstovė Edita Banienė.
Vieni nori įteisinti, kiti panaikinti
Iškelto tyrimo metu Vilniaus miesto savivaldybė pasisakė Susisiekimo ministerijai teiksianti raštišką siūlymą dėl „Draugiškos gatvės“ ženklinimo įteisinimo, tačiau šios atstovai su tokiu siūlymu nesutiko. Visgi Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigė, jog rankų nenuleis.
„Praėjusių metų spalio 1 d. Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir pateikė savo siūlymus dėl LR teisės aktų tikslinimo ir papildomų poreikių. Savivaldybė paprašė ministeriją įvertinti pateiktus siūlymus dėl papildomų priemonių reglamentavimo (horizontalaus ženklinimo ir kt.), kurie išties pasiteisino mieste, kai tik atsirado pirmieji pilotiniai projektai, pvz.: „Draugiška gatvė“, „Apsaugok mane“, kelio ženklai „Įsijunk šypseną“, papildomas stovėjimo vietų tėveliams atvežantiems vaikus į mokyklas ir darželius žymėjimas „K + R“ ir pan.
Kreipimesi buvo prašoma tikslinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kelių eismo taisykles, kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo, kelių horizontaliojo ženklinimo taisykles, įtraukiant laikinus bandomuosius projektus, jų naudojimo tvarką. Patvirtinus laikinų priemonių tinkamumui – jos nustatyta tvarka būtų įtraukiamos į eismą reglamentuojančius teisės aktus. Kol kas savivaldybė nėra gavusi atsakymo iš LR Susisiekimo ministerijos dėl pateiktų siūlymų, todėl šių metų vasarį kreipimąsi vėl pakartojo“, – apie pastangas įteisinti ženklinimą pasakojo Miesto ūkio ir transporto departamento atstovas Eduardas Garbovskis.
Vis tik Susisiekimo ministerijos atstovai šiuo klausimu buvo kategoriški ir teigė, kad jau Kelių eismo taisyklėse įteisinto ženklinimo visiškai pakanka saugiam eismui keliuose užtikrinti.
„Tarptautiniuose eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir KET numatytų kelio ženklų ir horizontaliojo ženklinimo visiškai pakanka, kad būtų sukurta saugi, aiški ir vienodai visiems suprantama tam tikroms eismo dalyvių grupėms skirta aplinka ir infrastruktūra, todėl papildomo ženklinimo „Draugiška gatvė“ įteisinimui nepritariame“, –aiškino Susisiekimo ministerijos atstovai.
E.Banienė taip pat paaiškino, kad ministerijos atstovai, atsižvelgdami į Seimo kontrolierės tyrimo metu išsakytas rekomendacijas, planuoja pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę „su prašymu imtis veiksmų, kad gatvėse įrengtas nereglamentuotas ir eismo dalyvius klaidinantis ženklinimas būtų pašalintas“.