DSG transmisija, sukėlusi revoliuciją: mitai apie degalų sąnaudas ir sportiškumo genas

Daugiau nei prieš 20 metų lenktynių trasose pradėjus daugėti automobilių su automatizuotomis dviejų sankabų pavarų dėžėms, daugelis vairuotojų buvo sužavėti: ji veikė žymiai greičiau ir sklandžiau už įprastą automatinę transmisiją. Iš pradžių šis „Volkswagen AG“ kūrinys naudotas sportiniuose „Porsche 962“ automobiliuose (1980 m.). Nuo 2003 m. DSG montuojama serijiniame „VW Golf Mk4 R32“, kiek vėliau ir „Audi TT“.
„Škoda Kodiaq“ premjera Paryžiaus automobilių parodoje
DSG / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Daugeliui DSG (angl. - Direct Shift Gearbox, vok. - Direkt Schalt Getriebe) atsiradimas serijiniuose modeliuose buvo tikra revoliucija. Vieni džiaugėsi naujove, o kiti, sparčiai populiarėjant DSG bei kitų gamintojų pavaroms su dviguba sankaba, raukė nosį: kuo sudėtingesnis mechanizmas, tuo daugiau problemų jis kelia ir kruopštesnės priežiūros jis reikalauja?

Tai kurie iš jų teisūs? Kurie faktai apie vieną populiariausių automatinių transmisijų – DSG – yra tiesa, o kurie – tik mitai?

Įtaka eismo saugumui

Saugaus eismo specialistai pastebi, kad automobilių su dviguba sankaba vairuotojai mažiau rizikuoja kelyje, nes daugiau dėmesio skiria situacijos stebėjimui, užuot sankryžoje ar manevro metu ieškodami, kaip įjungti tinkamą pavarą. DSG, ypač greitėjant lenkimo metu, žymiai greičiau „sumėto“ pavaras nei paprasta automatinė transmisija ar mechaninė pavarų dėžė. Taigi gerokai padidina vairuotojo galimybes.

Tad natūralu, jog, statistikos duomenimis, net 70 proc. moterų renkasi „automatus“ ir šis skaičius nuolat didėja. Ir nors prieš keletą metų daugiau nei pusė vyrų pirmenybę teikdavo mechanikai, situacija keičiasi: visi nori važiuoti greitai ir tuo pat metu saugiai, patogiai.

Taip yra todėl, kad, atsiradus DSG, iš esmės sugriuvo mitas, kad „automatas“ sukurtas pensininkams ar moterims. Nes tokia transmisija leidžia važiuoti ne tik sportiškiau, bet ir efektyviau. Palyginkime dvi analogiškas „Škoda Octavia“. Modelis varomas 1,4 TSI (110 kW) variklio su mechanine pavarų dėže iki 100 km/val. įsibėgėja per 8,2 sek., o su DSG – per 8,3 sek. Šis skirtumas nejuntamas – tiesiog automobilis su DSG įsibėgės sklandžiau, švelniau, o pavarų nereikės perjunginėti ranka.

Kitas mitas, kad automobiliai su DSG vartoja gerokai daugiau degalų – gal net litru šimtui kilometrų. Nejaugi? DSG taip ištobulėjo, kad degalų sąnaudos beveik tokios pačios, kaip automobilio su mechanine transmisija, arba net mažesnės. Lyginant „Škoda Octavia“ modelį su 1,4 TSI (110 kW) varikliu, automobilis su mechanine ir DSG mieste vartos atitinkamai 6,8 ir 6,3 l/100 km benzino. Taigi čia DSG „automatas“ netgi pranašesnis.

Tobulinama jau daugybę metų

Kaip pasakoja „Škoda“ serviso meistras Sigitas Arlauskas, DSG sistemos yra tobulinamos jau daugelį metų, todėl tikrai patikimos. Didžiausias šių pavarų dėžių išskirtinumas - dvi sankabos. Pirmoji sankaba yra atsakinga už 1, 3, 5 ir 7 bėgius, tuo tarpu antroji sankaba rūpinasi, jog įsijungtų 2, 4 ir 6 bėgiai. Tokiu būdų pašalinamas pavarų perjungimo vėlavimas ir padidinamas efektyvumas.

15min nuotr./Sigitas Arlauskas
15min nuotr./Sigitas Arlauskas

„Volkswagen AG“ koncernas tapo pirmuoju, pritaikiusiu DSG ne tik sportiniams automobiliams, bet ir masinėje gamyboje. DSG ypatinga tuo, kad turi ne du ar tris velenus (kaip įprasta pavarų dėžė), o visus penkis. Jie su krumpliaračiais ir dviem sankabom sudaro sukimo momento perdavimo grandinę. Kai viena sankaba sukabinta ir įjungta viena pavara, tuo pat metu DSG sujungia ir kitos pavaros krumpliaračius. Tuomet tereikia sukabinti antrąją sankabą, ir pavara sklandžiai perjungta. Tuo pat metu valdymo blokas, atjungęs pirmąją sankabą ir sujungęs antrąją, ruošia naują pavarą. Kaip tai atrodo DSG veikimas, galite pamatyti čia:

VIDEO: Volkswagen DSG -- 6 Speed Dual Clutch Gearbox
VIDEO: Working of Dual Clutch Transmission (DSG)

Tačiau, norint, kad šis svarbus automobilio mazgas džiugintų kuo ilgiau, reikia juo pasirūpinti. Pasak meistro Sigito Arlausko, priežiūra labai priklauso ir nuo to, ar DSG yra 6 pavarų, ar modernesnė 7 pavarų. Tačiau principai tie patys – labai svarbu atlikti techninį aptarnavimą laiku. O DSG transmisija su „sausa“ sankaba apskritai neaptarnaujama, joje keisti tepalus reikia tik dėžės remonto atveju.

„Volkswagen“ nuotr./„Volkswagen“ DSG pavarų dėžės pjūvis
„Volkswagen“ nuotr./„Volkswagen“ DSG pavarų dėžės pjūvis

Pavyzdžiui, jei įsigijote automobilį su vadinama „šlapia sankaba“, tepalai ir DSG filtras keičiami kas 60 tūkst. km. Aptarnavimo kaina skirtingose dirbtuvėse svyruoja nuo 150 iki 180 Eur.

Firminis "Škoda" servisas tokius darbus su garantija atlieka už 159 Eur. Žinoma, jei tepalų laiku nekeisite, remontas kainuos brangiau, nes teks keisti abiejų sankabų elementus (kaina gali išaugti iki 800 Eur, o jei reikia taisyti ir elektroniką - iki 1600 Eur.) Gendančios DSG „simptomai“ – traškesys, vėluojančios pavaros. Arba dar blogiau – konkreti pavara visai neįsijungia.

Tačiau, kaip jau minėjome, laiku atliekant DSG techninį aptarnavimą kvalifikuotose dirbtuvėse, ši transmisija gali tarnauti labai ilgai. Svarbu tik bent kartą į mėnesį patikrinti transmisijos alyvos lygį. Jei jos trūksta, jei DSG tepimas nepakankamas, galite „sudeginti“ hidraulinę sankabą. Todėl, jei pamiršote pasirūpinti savo automobilio DSG, padarykite tai kuo skubiau.

DSG privalumus apžvelgėme straipsnio pradžioje: patogumas, sportiškumas, galimybė koncentruoti dėmesį į kelią. O kokie trūkumai ar nepatogumai? Kaip ir kitų „automatų“, tokių automobilių negalima buksyruoti ar užvedinėti tempiant. Jei nėra kitos išeities, autorizuotų servisų specialistai siūlo tempti ne didesniu nei 30 km/val. greičiu ir ne daugiau nei 50-80 km.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis