Ukrainiečiai vežėjai savo sunkvežimiuose sėkmingai įrengia papildomą suskystintų naftos dujų (SND) tiekimo sistemą ir tokiais sunkvežimiais sėkmingai važinėja į tolimuosius reisus. Ir jiems rūpi sužinoti, ar Lietuvoje nėra kokių apribojimų, į šalį sunkvežimyje įsivežant ne tiktai dyzeliną, bet ir suskystintas dujas?
Klausimai apie suskystintų dujų įrangą dyzeliniuose varikliuose visiems mūsų paklaustiems specialistams sukėlė nepatiklų susidomėjimą. Mes ir patys neatsispyrėme pagundai daugiau pasidomėti apie tokias sistemas ir jų panaudojimo galimybes.
Nenaujas išradimas
Visų pirma – ši įranga nėra nei naujas, nei originalus išradimas. Galima rasti informacijos, kad, optimizuodamas savo sukurto variklio veikimą, SND su dyzelinu maišė dar pats Rudolfas Dyzelis. Istoriškai tai galėjo būti įmanoma.
Lygiai taip, kaip dujų sistema įrengiama benzininiuose varikliuose, taip pat ji gali būti įrengiama ir dyzeliniuose. Yra šiokių tokių konstrukcinių skirtumų, bet jie – ne esminiai. Esmė tame, kad į variklio degimo kamerą įpurškiamas dyzelino ir 20–35 proc. SND mišinys. Skelbiama, kad dujos dėl geresnės degimo dinamikos ir aukštesnės degimo temperatūros pagerina dyzelino sudegimą, o tai gerokai sumažina CO2 ir suodžių koncentraciją išmetamosiose dujose. Pastaroji savybė gerokai palengvina išmetamųjų dujų filtravimo sistemų darbą ir padidina ilgaamžiškumą. Be to, kilogramas SND degdamas išskiria 200 gramų mažiau CO2, nei degdamas išskiria kilogramas dyzelino.
Kitas poveikis – dujos pastebimai padidina dyzelinio variklio galią ir sukimo momentą. Todėl tai leidžia važiuoti mažiau spaudžiant akceleratoriaus pedalą ir tuo būdu dar prisidedant prie degalų taupymo.
Kaimynų džiaugsmas
Dyzelino-SND įrangą siūlo montuoti ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos verslininkai. Tik ukrainiečiams sekasi kur kas geriau. Įmonės „Dažd-Gaz“ dujų ir dyzelio sistemų specialistas Dmitrijus Voitovičius pasakoja, kad jie Lenkijoje ir Italijoje gaminamas sistemas montuoja į šimtus sunkvežimių. Nemaža dalis jų važinėja ir tarptautiniais reisais, taip pat – ir Europos Sąjungoje. „Vien Balstogėje dirba per šimtą sunkvežimių su mūsų įmonėje įrengtomis dujų-dyzelino sistemomis“, – tvirtina jis.
Vien Balstogėje dirba per šimtą sunkvežimių su mūsų įmonėje įrengtomis dujų-dyzelino sistemomis
Ukrainiečiai tvirtina, kad įrengta dujų įranga dyzelinio variklio taršą sumažina iki aukštesnio lygio „Euro“ standarto ir, atsižvelgiant į anksčiau išvardytas dujų ir dyzelino mišinio degimo ypatybes, tai neatrodo nerealu.
Viskas, ką pasakoja D.Voitovičius ir kas aprašyta jo įmonės tinklalapyje, skamba kaip pasaka. Ukrainiečiai vienam sunkvežimiui dujų įrangą sumontuoja maždaug už 1 000–1 500 eurų, o jos nurodomi privalumai yra tokie, kuriems tikrai sunku atsispirti: naudojant pigesnes dujas, iki 38 proc. sumažinamos dyzelino sąnaudos (taip pat – ir išlaidos), gerokai (apie 20 proc.) padidėja variklio galia ir sumažėja tarša. Dėl švariau sudegančių degalų mažiau teršiasi ir pats variklis, suteikdamas galimybę 1,5 karto padidinti aptarnavimo intervalus.
Teigiama, kad sumažėja daugybės variklio detalių dilimas, nors mes turėtume pastebėti, kad aukštesnė degimo temperatūra gali turėti poveikį turbinos ilgaamžiškumui, o padidėjusi galia papildomai apkrauna visą jėgos perdavimo grandinę, pradedant stūmokliais ir baigiant padangomis. Skelbiama, kad 10–15 dB sumažėja variklio skleidžiamas triukšmas. Bet svarbiausias faktorius – ekonomija. „Dažd-Gaz“ tinklalapyje pateikiami skaičiavimai, nurodantys, kad per metus 100 tūkst. kilometrų nuvažiuojančiame sunkvežimyje papildoma dujų įranga leis sutaupyti beveik 4 tūkstančius eurų!
Sakykite, kas nenorėtų pasinaudoti tokiomis gėrybėmis?
Tada kodėl jomis čia niekas nesinaudoja? Kodėl Lietuvoje dujomis ir dyzelinu varomi sunkvežimiai yra tik iš pasakojimų žinoma keistenybė? Kodėl jais naudojasi Ukrainos ir netgi tokios ES šalies, kaip Lenkija, vežėjai, o mums tai netinka?
Paprasti ir negailestingi atsakymai
Ir tai yra ne dėl kainos, nors Lietuvoje tokios įrangos montavimas sunkvežimyje kainuotų 3–3,6 tūkst. eurų. Kad ir kaip keista – pinigai nėra ta priežastis.
Pirmasis atsakymas – garantija. Tiksliau – jeigu į sunkvežimį, kuriam galioja gamintojo garantija, bus sumontuota dujų įranga, garantija nebegalios. O kadangi mes jos prarasti nenorime, todėl tokiai konversijai tinka nebent senesnės transporto priemonės.
Antrasis atsakymas – taršos normų atitiktis. Mūsų kalbintos įmonės „Egas“ „Bosch“ serviso vadybininkas Domas Šerstobojevas sakė, kad Lietuvoje būtent šis reikalavimas yra didžiausia kliūtis, komerciniame transporte įrengiant papildomą dujų tiekimo sistemą.
„Jeigu po dujų sistemos įrengimo būtų paliekama bent jau iki tol gamintojo patvirtinta „Euro“ taršos norma, būtų galima dirbti, bet Lietuvoje panaikinama ir ji“, – sako D.Šerstobojevas, pridurdamas, kad, jo žiniomis, Lenkijoje ir Latvijoje sąlygos dujų įrangai montuoti yra kur kas draugiškesnės.
Taigi – kai komercinis automobilis nebeturi jokios patvirtintos taršos atitikties, jo panaudojimas tampa labai ribotas.
Neįveikiama kliūtis?
Kodėl po dujų sistemos įrengimo Lietuvoje visiškai anuliuojama „Euro“ taršos norma? Kodėl negalima palikti bent gamintojo patvirtintos atitikties? Kodėl tokia praktika, kalbintų ekspertų teigimu, netaikoma nei Lenkijoje, nei Latvijoje?
Apie tai paklausę Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) sulaukėme tokio atsakymo: „Galime suabejoti teiginiais, kad įrengus SND įrangą gerokai sumažinama reali variklio tarša, ar netgi galimai pasiekiamas aukštesnis taršos standartas. Tai patvirtinti ar paneigti gali tik gamintojas arba akredituota laboratorija, atlikdama bandymus. Jei buvo atliktas perdirbimas, nenumatytas gamintojo patvirtintame tipe, teigti, kad tarša sumažėja, negalima, todėl visiškai panaikinamas gamintojo nustatytas taršos standarto atitikimas. Prieš atliekant tokį perdirbimą reikėtų kreiptis į gamintoją ar jo atstovą, kuris patvirtintų tokio perdirbimo galimybę.“
Ir tai reiškia padėtį be išeities, nes mūsų paklausti sunkvežimių gamintojų atstovai atsakė, kad nebus jokių patvirtinimų degalams, kurie nebuvo numatyti paties gamintojo.
Kalbant apie akredituotas laboratorijas, taip pat nėra ko džiaugtis: techninę ekspertizę atliekančios UAB „Autoekspertas“ vadovas Nerijus Kudarauskas sakė jau susidūręs su šia problema ir bandęs VKTI įtikinti bent jau palikti gamintojo patvirtintą taršos standartą, tačiau pastangos buvo bevaisės. Pasak jo, artimiausia akredituota laboratorija galėtų būti nebent Lenkijoje, o planas joje patvirtinti faktinį transporto priemonės taršos lygį būtų ne tik sudėtingas ar reikalaujantis daug laiko, bet ir brangus.
Techninė apžiūra – be diskriminacijos
Kitas svarbus klausimas – Valstybinė techninė apžiūra. Techninių apžiūrų centrų asociacijos „Transeksta“ pateikiamoje informacijoje matome, kad techninės apžiūros atžvilgiu dyzelino-dujų sistemoms netaikoma jokia diskriminacija. Tokios sistemos traktuojamos taip pat, kaip ir labai populiarios benzino-dujų sistemos: jos tiesiog turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones, patvirtintus VKTI viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227, o jeigu įranga transporto priemonėje sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., tokia įranga ir jos veikimas turi atitikti bent jau Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 334/374, reikalavimus. Tokią atitiktį patvirtina dujas montuojančių įmonių išduodamos pažymos.
Reziumuojant galima daryti išvadą, kad Lietuvoje į Valstybinės techninės apžiūros centrą atvykęs automobilis su dyzelino ir dujų įranga turėtų be problemų ją atlikti. Tačiau praktikoje tai gali būti aktualu nebent lengviesiems automobiliams, nes dėl minėto VKTI požiūrio ir anuliuojamo „Euro“ taršos standarto vargu ar koks vežėjas sumanys tokią įrangą montuoti komercinėje transporto priemonėje, kurios naudojimui šis standartas gali būti gyvybiškai svarbus.
Paguodai – abejoti verčianti aritmetika
Jeigu įranga leido 100 km kelio sutaupyti kelis litrus dyzelino, tai tą ekonomiją atsverdavo sudeginamų dujų kiekis. Be to, pati įranga nebuvo pigi
Dujų įrangą montuojančios įmonės trimituoja apie nepaprastą jų poveikį. Tai neatrodo nepagrįstai, bet šiuo atveju kalbame apie suinteresuotos pusės teikiamą informaciją. „CargoNews“ pavyko susirasti įmonę, kuri prieš kelerius metus savo sunkvežimiuose bandė dyzelino-SND sistemas. Tai – stambi transporto kompanija, šiuo atveju pageidavusi neatskleisti savo tapatybės. Pasak jos transporto vadovo, tąkart bandymai buvo pripažinti nepasitvirtinusiais dėl netenkinusio ekonominio efekto.
„Jeigu įranga leido 100 km kelio sutaupyti kelis litrus dyzelino, tai tą ekonomiją atsverdavo sudeginamų dujų kiekis. Be to, pati įranga nebuvo pigi“, – tvirtino vežėjo atstovas.
Jis prisiminė, kad kur kas sėkmingesni bandymai buvo su… gyvuliniais riebalais! Tuo metu, kai naftos kainos skraidė padebesiuose, ši įmonė Vokietijoje važinėjančiuose sunkvežimiuose įrengė sistemą, kuri dyzeliną papildydavo gyvuliniais riebalais. Maždaug grietinės konsistencijos degalai buvo pilami į specialų baką (pasak vežėjo, Vokietijoje esama pakankamai tokius degalus parduodančių prekybos taškų), ten jie buvo tirpinami šildant ir tiekiami į variklį kartu su dyzelinu.
„Tokia sistema buvo tikrai naudinga tol, kol nafta buvo brangi. Nes dabar riebalų kaina prilygsta dyzelinui ir jų naudoti nėra jokios prasmės“, – pasakojo vežėjas. Pasak jo, tuomet Vokietijoje naudoti sunkvežimiai su šioje šalyje įrengtomis riebalų tiekimo sistemomis be problemų įveikdavo vokišką techninių apžiūrų patikrą ir vėliau buvo parduoti.
Kita dujų rūšis
Kalbant apie alternatyvius degalus, galima prisiminti ir suslėgtas gamtines dujas (SGD). Skirtingai nuo SND (kurios yra propanas, butanas arba etanas), tai yra suslėgtas metanas. Ir jo deginimui reikalingi varikliai su degimo žvakėmis, konstrukciniu požiūriu identiški benzininiams varikliams. SGD puikiai tinka miesto komerciniam transportui, bet dėl ribotų degalų atsargų yra prastas pasirinkimas tolimiesiems reisams. Pavyzdžiui, rinkoje siūlomas SGD varomas „Iveco Stralis“ sunkvežimis. Pasak šio gamintojo atstovų, jis yra maždaug 30 proc. brangesnis už dyzelinę versiją, o jo dujų balionuose sukauptų dujų pakanka maždaug 600 kilometrų atstumui. Patys suprantate, kad tai vargiai leidžia tikėtis patrauklaus ekonominio efekto ar naudojimosi patogumo, nors Ispanijos transporto bendrovė „Fercam Transportes“ neseniai deklaravo, kad CNG įranga vienam sunkvežimiui per metus leidžia sutaupyti 8–9 tūkstančius eurų!
Taigi tiek medžiagos apmąstymams. O kaip su tais vežėjais, kurių valstybėse dujų sistemos įrengimas nereiškia „Euro“ taršos atitikties praradimo?
Svečiai gali jaustis ramiai
Paskaičius Muitinės departamento teikiamą informaciją ir gavus VKTI atsakymus galima tvirtinti, kad jie gali be baimės važiuoti į Lietuvą. Papildomai įrengti stacionarūs dujų balionai (kurių talpa, pasak D.Voitovičiaus, gali siekti apie 250 litrų) neturėtų būti traktuojami kaip pavojingas krovinys ar apmokestinami.
VKTI inspektoriai iš jų gali pareikalauti nebent gamintojo nustatytą taršos normą patvirtinančio atitikties sertifikato, tačiau nekreips dėmesio į sumontuotą dujų įrangą, leisdami tęsti kelionę.
