Anot jo, vietos gyventojai svarsto, kas būtų, jei nutiktų nelaimė. Juk kai kurios „Upytės“ šeimos turi mažų vaikų, gyvena čia ir pensininkų.
„Susirinkę vakarais diskutuojame šiai dienai aktualiais klausimais. Per kiek laiko, nutikus nelaimingam atsitikimui ar sušlubavus garbaus amžiaus asmens sveikatai, gyventojus pasiektų greitoji medicinos pagalba? Per kiek laiko bendrijos namus pasiektų ugniagesiai gelbėtojai ar policija?
Miesto gyventojai keliasi į sodus, nors puikiai žino, kad ten nėra nei kelių, nei kitos infrastruktūros, o po to ima šaukti, kad dėl visko kalta valdžia.
Kuriai institucijai ir kokiu būdu pateikti sąskaitas už automobilių taisymus? Kaip matote, dauguma klausimų susiję ne su finansais, o mūsų sveikata ar net gyvybe“, – teigia D.Tumas.
Atstumas nuo sodų bendrijos iki asfaltuoto kelio yra apie 7 km. Nuo įvažiavimo į asfaltuotą kelią iki Kauno – apie 17 km. Laikas, kurį užtrunkama nuvažiuoti abudu atstumus yra toks pat. Kodėl? Todėl, kad tuos 7 km iki asfalto vargiai galima pavadinti keliu.
„Visas kelias yra nusėtas tokiomis duobėmis, kad kai ratas patenka į vieną iš jų, mašinos dugnas liečia kelio paviršių. Galima mėginti apvažiuoti, tik kad tos duobės viena prie kitos. Suprantama, lėkti negalima, tačiau 5 km/val. greičio jau nebepavadinsi lėkimu. Lai gerbiami valdžios žmonės atvažiuoja į svečius“, – pakvietė vyras.
Dalis duobėto kelio vadinama Dvaro gatve, kita dalis pavadinimo neturi.
Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas patikino, jog situacija „Upytės“ sodų bendrijoje valdžiai yra gerai žinoma. Praėjusiais metais šio kelio duobėms lyginti buvo skirta šiek tiek lėšų, tačiau norint normaliai sutvarkyti, reikia daug investicijų.
Pasak savivaldybės atstovo, Kauno rajonas apima didžiulę teritoriją. Tai žiedinė savivaldybė, kurioje yra daug sodų bendrijų, o jos visame pasaulyje yra skirtos vasaros poilsiui. Tik Lietuvoje nuspręsta, kad soduose galima gyventi nuolat.
„Miesto gyventojai keliasi į sodus, nors puikiai žino, kad ten nėra nei kelių, nei kitos infrastruktūros, o po to ima šaukti, kad dėl visko kalta valdžia.
Kad ir kaip bebūtų, pirmiausia Bernatonių kaime planuojama įrengti vandens perlaidą, nes ant to kelio kaupiasi vanduo. Bus drenuojama, kasami grioviai. Po to, kai pradžius, Kauno regiono kelių bendrovė kelią lygins. Dabar palyginus būtų tik blogiau“, – įsitikinęs E.Mališauskas.
Melioracijos darbai, jo teigimu, numatyti dar šiemet. Lyginti pradėti bus galima pavasarį.
„Tai priemiesčio problema. Žmonės nori pigiau gyventi, keliasi į sodus. Ir turi tai, ką turi. Problemiškų kelių daug, o lėšų mažai. Reikia išskirti prioritetus. Štai Garliavoje gyvena 13-15 tūkst. žmonių, o čia – tik 15 šeimų. Tad normalu, jog pirma galvojama, kaip išspręsti problemas labiau apgyvendintoje teritorijoje“, – patikino E.Mališauskas.
Kad ir kaip bebūtų, po žurnalistų skambučio, ketvirtadienį greideris šioje sodų bendrijoje jau darbavosi. Net ir nesulaukęs pavasario.
