Būtent pavasaris yra metas, kai vairuotojai dažniausiai lygina miestus. „Buvau Kaune, tai geriau ten traukiniu važiuoti – gatvės baisios“, – prieš kelerius metus dažnai pajuokaudavo vilnietis. Šiandien gi panašiai juokauja kauniečiai – Vilniui itin daug rykščių kliūva ne tik dėl lėtai rekonstruojamos prestižinės Vilniaus gatvės, bet ir dėl duobėtų gatvių.
Tai – emocijos, kurios ne visada būna teisingos. Viską į vietas sustatyti gali statistika ir konkretūs skaičiai: kiek gatvių buvo suremontuota, kiek nutiesta naujai, kiek pinigų investuota?
Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pabaigoje Kaune buvo 978 km gatvių, Vilniuje – 1 390 km. Pagal miesto savivaldybių pateiktą pastarųjų metų statistiką nesunku suskaičiuoti, jog nuo 2013-ųjų Vilniuje ištisinio asfaltavimo, karšto regeneravimo ir žvyrkelių asfaltavimo būdu buvo atnaujinta 112,4 km gatvių. Arba 8,09 proc. viso gatvių tinklo.
Kaune skaičiai blogesni. Čia nuo 2013-ųjų (įskaičiuojant ir 2017 m. planą) buvo atnaujinta 60 km gatvių, arba 6,13 proc. viso miesto gatvių tinklo.
Kita vertus, vertinant gatvių tvarkymą, 2014 ir 2015 metais Vilnius gerokai atsiliko nuo Kauno, tačiau 2017-aisiais Lietuvos sostinėje bus suremontuota kone tiek pat gatvių (54 km), kiek per ketverius ankstesnius metus (58,4 km). Plačiau su visais skaičiais susipažinkite žemiau esančiame infografike.
Vienintelis svarbus dalykas, kurio įvertinti kone neįmanoma – dabartinė miesto gatvių būklė bei jų būsena, pvz., 2012 metais. Vilniuje eismas intensyvesnis, ilgą laiką tranzitinis transportas važiavo centrinėmis miesto gatvėmis, tad sostinės gatvės lyg ir turėtų dėvėtis sparčiau. Tačiau tą įrodyti skaičiais ir palyginti su kitais miestais – itin sudėtinga užduotis.
Vis tik egzistuoja kitas kintamasis, nemažai nusakantis miesto valdančiųjų požiūrį į gatves – jų remontui skiriamos lėšos. Palyginti iš įvairių šaltinių gautas lėšas, nesunku pastebėti – Europos Sąjungos finansuojamų projektų Vilniuje daugiau nei Kaune (didžiąją dalį ES lėšų pastaraisiais metais surijo Vakarinis aplinkkelis). Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, kurias skirsto Lietuvos automobilių kelių direkcija (šios lėšos daugiausia gaunamos iš surenkamų degalų akcizų), paskirstymas irgi aiškus – pagal gatvių tinklą ir eismo intensyvumą.
Tad bendroje sumoje Vilnius atrodo turtingesnis, tačiau, vertinant pagal gatvių tinklo ilgį, Kaunas vienam kilometrui kelio lėšų gauna daugiau (pagal 2017 m. paskirstymus – 10,3 tūkst. Eur vienam kilometrui, o Vilnius – 9,9 tūkst. Eur).
Tačiau kiek miestas skiria iš savo biudžeto? Kauno biudžetas ir savivaldybės pasiskolintos lėšos visu matuotu periodu (2013–2017 m.) buvo didesnės nei KPPP lėšos, o Vilniaus indėlis – mažesnis nei KPPP.
Vertinant pagal bendrą gatvių tinklo ilgį, Kaunas iš biudžeto skiria gerokai didesnes pinigų sumas: 2017 metais skirta 10,2 tūkst. eurų vienam kilometrui kelio, kai Vilniuje – vos 7,9 tūkst.
Plačiau apie miestų piniginius įnašus į gatves – žemiau esančiame infografike. O visas naujienas apie gatvių duobes ir jų remontus rasite paspaudę čia.
