Nemaža gerbėjų auditorija tarp vairuotojų išsiskiria rokas (32 proc.), o klasikinės muzikos ar metalo dažnai klausosi jau kur kas mažesnė dalis, atitinkamai 14 ir 10 proc. vairuotojų. Apytiksliai kas dešimtame automobilyje karaliauja tyla: 13 proc. vairuotojų teigė nemėgstantys klausytis jokios muzikos.
Ar egzistuoja saugi ir nesaugi muzika?
Draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad nors popmuzika yra laikoma savotišku aukso viduriu tarp energingo roko ar metalo ir atpalaiduojančiu poveikiu pasižyminčios klasikos, tačiau iš esmės bet kokia muzika yra dirgiklis.
„Daugybę metų bandoma aiškintis, ar egzistuoja saugi ir nesaugi muzika automobilyje, o gal geriau vairuoti tyloje? Kaip bežiūrėtume, bet kokio stiliaus muzikos fonas blaško dėmesį ir lemia didesnį klaidų vairuojant skaičių. Susikaupti trukdo ne tik garsus, trankus rokas ar metalas, bet ir Lietuvos vairuotojų mėgstamiausia popmuzika, kurios klausantis taip pat gali kilti noras dainuoti kartu, delnais ar kojomis belsti į taktą. Čia užtektų kojomis „pabelsti“ ne į tą pedalą ar į kurį nors pedalą keletą kartų ir taip nejučiomis sukelti avarinę situaciją“, – sako jis.
Metalas vairuotoją trikdė ir jo važiavimo greitį sulėtino 14 sekundžių, klasikinė muzika – 12 sekundžių, popdaina – 2 sekundėmis, hiphopas – vos 1 sekunde.
Didžiosios Britanijos žurnalo „Auto Express“ ir eismo saugumo labdaros organizacijos „IAM RoadSmart“ šiemet paskelbto tyrimo rezultatai atskleidė, kad sunkiojo metalo muzika gali paskatinti ekstremalų vairuotojų elgesį, o klasikinė muzika – pernelyg atpalaiduoti, kas taip pat nėra gerai.
Eksperimento metu naudojant vairavimo simuliatorių buvo važiuojama tyloje (trasa įveikta per 4,34 min.), po to ja važiuojama klausant metalo, hip hopo, klasikinės ir popmuzikos. Metalas vairuotoją trikdė ir jo važiavimo greitį sulėtino 14 sekundžių, klasikinė muzika – 12 sekundžių, popdaina – 2 sekundėmis, hiphopas – vos 1 sekunde, tačiau pastarosios dainos metu vairuotojui nepavyko sustoti laiku ir jis visais keturiais ratais praskriejo finišo liniją.
„Muziką vertinant kaip dirgiklį, blaškyti gali ir folkloras, ir apskritai bet kurio kito stiliaus muzika. Nes vairuotojų dėmesį pasiglemžia ne tik simpatizavimas ar nostalgija dainai, bet ir priešingos emocijos grojant nepatinkančiai, erzinančiai, iš proto vedančiai dainai“, – sako A.Žiukelis.
Kas vairuoja, tas ir muziką užsako
Siekiant maksimaliai saugaus vairavimo, reikėtų vengti dėmesį nuo kelio ir eismo sąlygų nukreipiančių dalykų. Vienas kurių ir yra muzikos pasirinkimas bei reguliavimas vairuojant.
„Kritinė žvilgsnio atitraukimo nuo kelio trukmė yra vos 2 sekundės. Važiuojant 100 kilometrų per valandą greičiu, per porą sekundžių nuskriejami net 55 metrai, tokio ilgio kelio atkarpoje galima praleisti ir nepastebėti tikrai daug. Tad jeigu pats nevairuojate ir važiuojate keleivio vietoje, tebūnie vairuotojas klausosi savo mėgstamos muzikos – netrikdykite jo ir nekonkuruokite dėl grojaraščio, kad ir kaip skirtųsi muzikiniai skoniai. Kuo mažiau vairuotojas blaškosi, tuo saugiau vairuoja“, – pataria A.Žiukelis.
Jei vairuojantysis nori važiuoti tyloje – tai puikus jo pasirinkimas. Tokiu atveju maksimaliai susitelkiama į eismą, girdimi kitų eismo dalyvių bei įvairių tarnybų perspėjimo signalai.
„Laikoma, kad mažiausiai įtakos vairuotojo elgesiui turi natūralų 60–80 dūžių per minutę širdies ritmą atitinkanti ritminga, ne per garsi muzika. Tad jei vairuojant vis dėlto norima mėgautis fonine muzika, ji turėtų atitikti aukso vidurį: pernelyg smarkiai neaudrinti, bet ir nemigdyti, būti klausoma tokiu garsu, kuris neužgožtų kitų eismui svarbių signalų“, – sako A.Žiukelis.
„Spinter tyrimų“ apklausoje spalio 17–28 dienomis dalyvavo 1008 18–75 m. Lietuvos gyventojai, iš jų 576 – vairuojantys asmenys.
