Tik trumpam, per patį pirmojo karantino piką, pernai balandį buvo pristabdyta ir dviračių gamyba – Statistikos departamento duomenimis, tada jų Lietuvoje pagaminta 6,6 tūkst.
Bet jau vasarą dviračių gamyba mūsų šalyje ėmė grįžti į įprastas vėžes. Pernai birželį jų pagaminta jau 14,5 tūkst., o šių metų gegužę – beveik 26 tūkst.
Tačiau savivaldybės dviračių takais rūpinosi ne taip sparčiai. Dviratininkai pernai galėjo išbandyti 58,8 km naujų takų, arba vos 8 km daugiau, nei jų buvo nutiesta užpernai.
Statistikos departamento duomenimis, daugiausia dviratininkams skirtų takų driekiasi Kauno apskrityje – 330 km. Tiesa, pačiame Kaune jų ilgis pernai nesikeitė, o naujų atsirado Birštone, taip pat Kauno bei Raseinių rajonuose.
Nors sostinė pristatoma kaip draugiškas dviratininkams miestas, visoje Vilniaus apskrityje dviračių takų 2020 m. pabaigoje buvo 218,5 km, arba tik 12 km daugiau nei 2019 m. pabaigoje.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar 2013 m. buvo palaiminusi dviračių transporto infrastruktūros plėtros programą. Joje numatyta iki 2020 m. dviračių takų tinklą išplėsti dvigubai – nuo 126 iki 238 km.
Bet praėjusių metų pabaigoje Vilniuje driekėsi 164 km dviračių takų, arba 12 km daugiau nei ankstesniais metais. Ant kai kurių dviračių takų Vilniaus centre pernai vasarą išdygo barai bei lauko kavinės. Tačiau šiemet sostinės valdžia skelbia planuojanti už 3 mln. eurų nutiesti 14 km naujų dviračių ir pėsčiųjų takų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pasidalijo Lietuvos automobilių kelių direkcijos planais kitąmet pradėti beveik 35 km besitęsiančio dviračių tako Smiltynė–Nida atnaujinimą.
Jis užsiminė ir apie dar ambicingesnius užmojus ateityje kokybiška dviračių trasa sujungti Nidą ir Latvijos pasienį.
Statistikos departamento duomenimis, pernai šalies pajūryje (Klaipėdoje) buvo nutiesta 5 km naujų dviračių takų. Po 5 km naujų takų taip pat atsirado Marijampolės bei Biržų rajonuose, Radviliškio rajone – 4 km, Kauno rajone – 3,7 km, o Panevėžyje – 3 km.
Iki 1 km dviračių takų tinklas pernai pailgėjo Šalčininkų, Alytaus, Raseinių, Rokiškio, Jurbarko, Visagino bei Zarasų rajonuose.
Beje, Kretingos rajone dviračių takų tinklą per metus pavyko išplėsti tik 100 metrų ir tai dar ne pati blogiausia žinia dviratininkams. Jiems skirti takai kai kuriuose rajonuose ar miestuose pernai netgi sutrumpėjo.
Taip nutiko Skuode, kur dviračių takų ilgis sutrumpėjo 600 m, taip pat – Panevėžio rajone, kur vietoje buvusių 9,4 km praėjusių metų pabaigoje driekėsi tik 8,2 km dviračių takų. Tačiau ypač dviračių takai sutrumpėjo populiariame Druskininkų kurorte – net 4,2 km.
Susisiekimo ministerija iki 2024 m. dviračių takų skaičių žada padidinti 20 proc., bet M.Skuodis pastebi, jog kol kas tiksliai net nežinoma, kurie takai priklauso valstybei, kurie – savivaldybėms. Dėl to planuojama jų inventorizacija.
Pasak susisiekimo ministro, dabar neretai viena savivaldybė turi vieną dviračių tako atkarpą, kita – kitą, jos neturi jungties ir dviratininkams nepatogu nuvažiuoti ilgesnį atstumą.
Pačių dviratininkų netenkina ir takų kokybė. „Trūksta takų, kuriais būtų galima saugiai važiuoti. Jie įrengiami bet kaip ir dažnai būna tik takų imitacija“, – pastebi Lietuvos dviračių bendrijos vadovas Paulius Bakutis.
Dviračiu į darbą dažnai minanti vilnietė Eglė Vankevičė didesnių priekaištų Vilniuje esantiems dviračių takams neturi, bet pastebi, kad keliaujant, pavyzdžiui, iš Santariškių link centro ties savivaldybe takas dingsta ir tenka riedėti duobėtu šaligatviu.
Vilnietė taip pat pasigenda dviračių tako tarp Vilniaus ir Kauno. „Būtų smagu su šeima dviračiais nuvažiuoti ilgesnį maršrutą. Dabar praktiškai neįmanoma dviračiu iš vieno miesto nukeliauti į kitą“, – apgailestauja E.Vankevičė.
Be to, dviračių entuziastai pasigenda ir kitų priemonių, kurios labiau skatintų žmones iš automobilių persėsti ant dviračių – esą neužtenka vien tik nutiesti takus.
