Šis lengvųjų automobilių gamintojų žingsnis sekė po to, kai 100 proc. dyzelinas iš atsinaujinančių šaltinių buvo pripažintas kaip tinkamas sunkiasvorių transporto priemonių – „Volvo“, „Scania“, „Mercedes“, DAF ir MAN – varikliams, o juos gaminančios kompanijos, siekdamos prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, ėmė skatinti šio dyzelino naudojimą.
Kalbėti apie švaresnio transporto sprendimus automobilių gamintojams leido Suomijos korporacijos „Neste“ užpatentuota NEXBTL (angl. – Next Generation Biomass to Liquid) technologija, skirta pirmojo ir kol kas vienintelio pasaulyje dyzelino gamybai iš atsinaujinančių šaltinių – biomasės. Šis dyzelinas pasižymi unikalia molekuline sandara – jis gaminamas hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus.
Naudojant gryną iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą dyzeliną, šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų emisijos būna 60-85 proc. mažesnės nei naudojant tradicinį (iš naftos pagamintą) dyzeliną. Kietųjų dalelių emisijos sumažėja 30-40 proc., o azoto oksidų – 10 proc.
Norvegijoje ir Švedijoje jau patvirtinta, jog „Peugeot“ ir „Citroën“ lengviesiems automobiliams bei furgonams, turintiems įmontuotus „Euro 5“ ar „Euro 6“ standartus atitinkančius variklius, tinka būtent toks dyzelinas, gaminamas iš atsinaujinančių šaltinių.
Tikimasi, kad naujasis parafininio dyzelino standartas EN 15940, kurį neseniai patvirtino Europos standartizacijos komitetas, paskatins daugumą automobilių gamintojų pripažinti šį mineralinio dyzelino analogą. Minėtu standartu apibrėžiami kokybės reikalavimai naujos kartos dyzelinui, kuris gali būti gaminamas sintezės arba hidrovalymo būdu naudojant žaliavas iš atsinaujinančių šaltinių. Šis dokumentas, užtikrinantis aukštą degalų kokybę, visoje Europoje įsigalios iki 2016 m. pabaigos.
