„International Harvester Jungle Yacht“ buvo išties įspūdinga mašina, tačiau Gatti pirmose ekspedicijose, kurias vykdė nuo 1922-ųjų, apie tokią net pasvajoti negalėjo. 1930 metais keliautojas apsistojo JAV, nes septintoji ekspedicija jį sužlugdė finansiškai. Tačiau netrukus vedė antrą kartą ir šįkart į Afriką leidosi su žmona Ellen. Aštuntoji ir devintoji ekspedicijos pavyko puikiai, tačiau dešimtosios (1937-1940) ir vienuoliktosios (1947-1948) metu Gatti jau norėjo prabangos. Būtent taip ir gimė pora Džiunglių jachtų.
„Jungle Yacht“ namelius ant ratų sukūrė „International Harvester“ kompanija Čikagoje. Garsiam sunkvežimių ir traktorių gamintojui tai buvo puiki proga garsinti savo prekės ženklą. Į Gatti ekspedicijas buvo pasiųstos dvi „Jungle Yacht“ mašinos ir dar keli paprastesni sunkvežimiai su atsargomis. Gatti pasiėmė labai daug konservuoto maisto, drabužių, atsarginių detalių ir ginklų. Buvo baiminamasi ne tik laukinių gyvūnų, bet ir galimai priešiškai nusiteikusių vietinių genčių.
Savaime aišku, praktiškai iš karto pasirodė straipsniai, kuriuose pats Gatti gyrė savo pasirinkimą ir vadino IH sunkvežimius geriausiai tinkančiais tokiai užduočiai. Nors, žinoma, tai buvo reklama, joje slypėjo nemažai tiesos. „International Harvester“ garsėjo patikimumu, o Belgijos Konge laukė ne bekelė, o žvyrkeliai. Buvo siekiama susipažinti su gamta ir vietiniais žmonėmis, kurie, kaip galite įsivaizduoti, dažnai nustebdavo išvydę neregėtų sunkvežimių karavaną.
Džiunglių jachtos dizainą kūrė Alexis de Sakhnoffsky, kuris garsėjo savo aptakiais kūriniais. „Jungle Yacht“ namelį ant ratų sudarė modifikuota „International Harvester D-35“ sunkvežimio platforma su specialiai šiam tikslui sukurta puspriekabe.
Šis 13,4 metrų ilgio derinys atrodė pakankamai įspūdingai. Plieninis namelis ant ratų svėrė vos daugiau nei 8,1 toną. Po kapotu slėpėsi 4,3 litrų variklis, kuris per keturių laipsnių transmisiją suko tik galinius ratus. Taigi nors Džiunglių jachta buvo patogus būstas, kelyje jai neretai trūko manevringumo. Šie nameliai ant ratų galėjo važiuoti tikrai ne visur.
Nors Belgijos Konge buvo išvystytas šioks toks žvyrkelių tinklas, jis buvo pakankamai ribotas. Problemų kildavo, pavyzdžiui, kertant upes ar norint išsukti iš numatyto maršruto. Tačiau negalima paneigti to, kad šios mašinos ypač traukė vietinių dėmesį.
Tarpą tarp sunkvežimio ir puspriekabės dengė aptakai – kai kuriose nuotraukose to tarpo net nesimato ir Džiunglių jachta atrodo tarsi vientisas sunkvežimis. Ant jos stogo buvo pora vietų atsisėsti ir pasižvalgyti po gražų Belgijos Kongo kraštovaizdį.
Šiose vietose netrūko gyvūnų, dalis kurių buvo pavojingi – sėdint ant stogo žvalgytis buvo bent šiek tiek saugiau. Džiunglių Jachtos turėjo pusapvalius langus su išskleidžiamais stogeliais ir žaliuzėmis. Apskritai tai buvo gražios, tačiau kartu ir labai funkcionalios mašinos, o ir prabangos joms netrūko.
Reikėtų prisiminti, kad su šia mašina Gatti keliauti pradėjo tik 1937 metais. Tais laikais net nevisi namai galėjo pasigirti elektros energija, o štai Džiunglių jachta turėjo virtuvę su elektriniais prietaisais, neprastą apšvietimą, oro kondicionierių ir kitus patogumus. Energiją šiems prietaisams ir elektrinei tvorai, kuria buvo apjuosiama stovykla, tiekė tiesiai už sunkvežimio kabinos įkurdintas generatorius.
Stovyklavietėje abu nameliai būdavo sujungiami į prabangius penkių kambarių apartamentus, kurie turėjo du miegamuosius, didelę svetainę su biblioteka ir baru, virtuvę ir net didelį vonios kambarį, išdailintą stilingomis juodomis plytelėmis.
Pasikartosime – daugelis namų nebuvo taip prabangiai įrengti kaip šis Afrikos pažinimui sukurtas namelis ant ratų. Bet vėlgi – taip buvo ne tik todėl, kad pats Gatti su žmona pageidavo prabangos ir patogumų. Tai buvo ir „International Harvester“ reklaminės kampanijos dalis. Kas norėtų skaityti apie kukliai įrengtą kažkur Afrikoje važinėjančią mašiną?
Prabanga ant ratų Afrikoje buvo būtent toks kontrastas, kuris padėjo populiarinti kelionę ir keisti „International Harvester“ įvaizdį. Beje, ar atspėtumėte, kur miegojo kiti ekspedicijos dalyviai? Esate teisūs, jei iš karto pagalvojote apie palapinių miestelį.
Įdomu ir tai, kad Džiunglių jachtos turėjo ir kelias specializuotas patalpas. Tai buvo fotolaboratorija ir nedidelės dirbtuvėlės. Viduje taip pat buvo ir mėgėjiška radijo įranga. Attilio Gatti buvo radijo entuziastas ir dažnai bandydavo užmegzti ryšį su kitais radijo stoteles turinčiais žmonėmis.
Karavanas su dviem Džiunglių jachtomis ir keliais kitais sunkvežimiais šukavo Belgijos Kongą, o Gatti vykdė savo tyrimus, rašė knygas, filmavo dokumentinius filmus ir gausiai viską fotografavo.
Gatti buvo vienas iš pirmųjų europiečių, matęs keistąją okapiją – nedidelį žirafinių šeimos porakanopį, pasižymintį ištįsusiu snukiu, labai ilgu liežuviu ir ryškiais kailį puošiančiais dryžiais. Gatti taip pat gerai pažinojo vietinius pigmėjus bei tyrinėjo įvairius magiškus Afrikos ritualus. Jo knygos ir surinkta medžiaga tapo puikia medžiaga moksliniams tyrimams. Prie to prisidėjo ir Džiunglių jachtos, nors jos sudalyvavo tik 10-oje ir 11-oje ekspedicijose iš 13.
