Gegužės mėnesį žinoma sportininkė treniravosi Šveicarijos kalnuose, o įtemptame tvarkaraštyje randa laiko ir savo pomėgiams, tarp jų – kelionėms automobiliu.
Siekis tapti geriausia
Prieš beveik dvi dešimtis metų sportuoti pradėjusi E.Balčiūnaitė prisimena buvusi hiperaktyvi mergaitė, tad į sportą natūraliai pastūmėjo dideli energijos rezervai ir poreikis juos išnaudoti.
„Mano, kaip olimpietės bėgikės, istorija prasidėjo mokykloje, kai kūno kultūros mokytoja norėjo suburti mergaičių komandą dalyvauti Šiaulių tarpmokyklinėse estafečių varžybose .Būtent mokytoja A.Burdinienė išrinko mane į komandą ir nuvedė pas tik ką atvykusį naują profesionalų trenerį ruoštis varžyboms.
Iš visos mergaičių komandos likau vienintelė tęsti bėgimo treniruočių. Mane sužavėjo sportas, jo grožis, treniruočių procesas, kaip viskas vyksta, varžybos, iššūkiai. Tuometinis treneris parodė man profesionalaus sportininko kelią“, – prisimena Lietuvos uždarų patalpų 400 m ir 800 m bėgimo rekordininkė.
Sportininkė sako greitai supratusi, kad nori tapti geriausia Lietuvoje, garbingai atstovauti savo šaliai pasaulinėse arenose. Svajonės virto realybe, kai E.Balčiūnaitė ėmė skinti pergales šalies čempionatuose, o netrukus jos pavardę buvo galima išgirsti vis dažniau skambant ir aukščiausio lygio varžybų stadionuose.
2010-aisiais sportininkė vieną po kito gerino Lietuvos 400 ir 800 metrų bėgimo rekordus, tais pačiais metais E.Balčiūnaitė tapo pirmąja lietuve lengvaatlete, patekusia į pasaulio uždarų patalpų čempionato rungties finalą. Jame sportininkė sekunde pagerino asmeninį 800 metrų bėgimo rekordą ir užėmė penktąją vietą.
E.Balčiūnaitė yra bėgusi visų svarbiausių planetos varžybų pusfinaliuose: Pekino olimpinėse žaidynėse, 2017 m. pasaulio čempionate Londone bei 2018 m. Europos čempionate Berlyne.
„Kelias buvo ilgas ir reikalavo nemažai energijos, savikontrolės, pralaimėjimų, traumų ir didžiausių pergalių siekiant užsibrėžtų tikslų“, – apibendrina E.Balčiūnaitė.
Nepaprastas kelias
Nepataisoma optimiste save vadinanti sportininkė sako, kad sportininko kelias ypatingas ir jo tikrai negalima pavadinti paprastu. Anot jos, profesionalaus sportininko karjera – laikina bei trapi, galinti baigtis bet kurią akimirką.
„Šis kelias sunkus, bet kartu beprotiškai dinamiškas, pilnas įspūdžių, iššūkių. Eidamas juo surasi visko: nuo nežinomybės iki didžiausių gyvenimo pasiekimų, bet tai sąmoningas pasirinkimas.
Profesionalus atletas privalo būti disciplinuotas, atsidavęs, turėti išgrynintus tikslus, dirbti kasdien, pamiršti laisvadienius, praleisti svarbiausias metų, šeimos ir draugų šventes, kitąkart nuspėti du tris žingsnius į priekį, priimti nesėkmes kaip proceso dalį, vedančią tikslo link, žaibiškai priimti sprendimus keičiantis sąlygoms ir panašiai“, – atskleidžia atletė.
Nepaisant to, E.Balčiūnaitė įsitikinusi, jog šį kelią rinktųsi vėl nuo pradžių, nes jis išmokė gyventi, kovoti, būti atsakingai, priimti iššūkius, spręsti problemas.
„Sportininko kelias išugdė mane kaip asmenybę, galėjau prisidėti prie įvairių socialinių projektų, motyvuoti jaunimą, būti jiems pavyzdžiu siekiant tikslų, skleisti visuomenei, mano manymu, teisingas žinutes. Tai spalvotas, dinamiškas ir netikėtumų kupinas gyvenimas“, – pažymi E. Balčiūnaitė.
Šiuo metu sportininkė gyvena Šveicarijoje, kur nuolat treniruojasi ir rengiasi po pandemijos pamažu atkuriamam, profesionaliems sportininkams labiau įprastam varžybų tvarkaraščiui.
„Kol kas dar nėra tikslaus varžybų plano, bet priklausys, kaip pavyks pasiekti formą, tinkamą stotis prie starto linijos“, – sako E.Balčiūnaitė.
Be automobilio neišsiverstų
Profesionalaus sportininko dienos dažniausiai panašios, mat reikia griežtai laikytis režimo: laiku atsikelti, nueiti miegoti, laiku pavalgyti tinkamo maisto, atsistatyti po treniruočių.
„Pavyzdžiui, mano įprasta diena prasideda nuo 6.30, tuomet – pusryčiai, treniruotė, pietūs, kineziterapijos procedūra, poilsis, antra treniruotė, vakarienė ir laisvas laikas iki miego. Laisvalaikio nėra daug, bet atrandu jo asmeniniams reikalams susitvarkyti, susiskambinti su artimaisiais. Be griežtos dienotvarkės būtų neįmanoma atlaikyti spartaus ritmo. Būna dienų, kai nėra treniruočių, tuomet leidžiu sau šiek tiek paimprovizuoti ir skirti laiko sau bei savo pomėgiams“, – pasakoja E. Balčiūnaitė.
Ji pažymi, kad gyvenant tokiu pašėlusiu ritmu – be automobilio kaip be rankų. Neseniai bendradarbiavimo sutartį su „Kia Lietuva“ pasirašiusi E.Balčiūnaitė sako nuolat zujanti šio gamintojo automobiliais iš namų į treniruotes ir atgal, taip pat išsiruošianti į varžybas ar treniruočių stovyklas.
Automobilis sutaupo daug laiko ir energijos.
„O dar sveikatos testavimai vyksta skirtinguose miestuose, kartais dalyvauju socialiniuose projektuose, tad tenka papildomai važiuoti į kitus miestelius. Automobilis sutaupo daug laiko ir energijos: be jo būtų sunku suspėti šimtu procentu atlikti pagrindinius darbus ir pailsėti“, – šypsosi sportininkė.
Ji neslepia mėgstanti vairuoti ir daranti tai su malonumu, tad ir pažintis su naujais automobiliais ją visuomet intriguoja. Sportininkė pabrėžia turinti savo reikalavimų sąrašą transporto priemonei – jo viršūnėje vienareikšmiškai pirmoji vieta skirta saugumui.
„Tuomet eina visi kiti dalykai: ekonomiškumas, komfortas, variklis, patikimumas. Nemeluosiu – renkantis automobilį, jo vidaus ir išorės dizainas taip pat turi įtakos. Nors kasdieniame gyvenime esu pratusi prie išbandymų, vairavimas turi būti ne iššūkis, o malonumas bei stiprus saugumo jausmas“, – pažymi sportininkė.
