Draudikų duomenimis, daugiausiai avarijų įvyksta judriausiose didžiųjų miestų gatvėse, dažniausiai jos fiksuojamos kelionės iš darbo į namus metu. Ekspertai nurodo, kad dalį avarijų lemia ne tik pats eismo intensyvumas, tačiau ir vairuotojų bandymai dėmesį skirti ne tik vairavimui, bet ir pašalinėms veikloms.
„Duomenys apie avaringiausias gatves ir dienos metą nėra stebinantys, tačiau jie labai aiškiai parodo, kuriuo metu ir kuriose vietose reikia būti atidesniems kelyje. Mėnesinė avaringumo statistika rodo, jog saugių mėnesių vairuotojams nėra – atidumas kelyje vairuotojams vienodai reikalingas nepriklausomai nuo metų laiko“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Draudimo bendrovė savo išvadas grindžia statistiniais pranešimų apie eismo įvykius duomenimis per ketverius metus, nuo 2018 m. pradžios.
Daugiausiai avarijų – piko metu
Eismo įvykius registruojantys vairuotojai Vilniuje dažniausiai nurodo Ukmergės, Geležinio vilko, Savanorių, Žirmūnų gatves, kuriose ir eismas intensyviausias, ir greičio ribojimai tam tikrose vietose yra iki 80 km/val.
Kaune daugiausiai avarijų registruojama taip pat magistralinėse gatvėse: Savanorių, Pramonės, Taikos prospektuose. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad šiose gatvėse greičio ribos nėra padidintos, o Jonavos gatvė, kurioje ne darbo valandomis leidžiama važiuoti greičiau, didesniu avaringumu neišsiskiria.
Klaipėdoje eismo įvykių daugiausiai užfiksuota Taikos prospekte ir Šilutės plente.
Nepriklausomai nuo miesto, įvykių fiksavimo kreivė sparčiai šauna į viršų nuo 7 val. ryto ir laikosi aukštai iki 21 valandos. Piką ji pasiekia tarp 17 ir 18 valandos, kuomet yra patys didžiausi važiuojančiųjų iš darbo srautai. Draudimo bendrovės ketverių metų statistikos suvestinėje nurodoma, kad tokiu metu vidutiniškai registruotas 1091 eismo įvykis per metus, o mažiausias avaringumas būna tarp 2 ir 5 val. nakties – kiekvienais metais vidutiniškai po 45 įvykius per valandą.
Viena dažniausių klaidų – netinkamai paskirstytas dėmesys
„Nors mūsų surinkti statistiniai duomenys rodo, jog draudiminių įvykių kiekis tiesiogiai yra susijęs su eismo intensyvumu, negalime atmesti ir fakto, jog po darbo dienos žmonės būna labiau pavargę, menkiau koncentruoja dėmesį į kelią, prie vairo užsiima papildomomis veiklomis“, – konstatuoja A. Žiukelis.
Tyrimai parodė, kad pašalinės veiklos prie vairo prisideda prie 10-30 proc. visų eismo įvykių. Tuo tarpu apklausose atsakinėjantys žmonės beveik vienbalsiai nurodo, kad žino, jog pašaliniai užsiėmimai prie vairo gali tapti avarijos priežastimi. „Deja, stebint eismo dalyvių elgesį susidaro įspūdis, kad dauguma vairuotojų net ir žinodami, kad elgiasi blogai, bei kad už tai gresia baudos iki 90 eurų, telefonus laiko rankoje. Ir, žinoma, po eismo įvykio niekas nenori pripažinti, kad nukreipė dėmesį ne ten, kur reikėjo, todėl patikimus duomenis apie avarijų priežastis surinkti sudėtinga“, – pastebi draudimo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, išsiblaškę vairuotojai yra labiau linkę ir nepastebėti kelio ženklų, taip sukeldami pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir dažniau apgadina savo ar kitas transporto priemones, pavyzdžiui, parkuodamiesi.
Jam antrina ir Valdas Šlepikas, vairavimo mokyklos „ARV-Auto“ direktorius. „Netinkamas dėmesio paskirstymas nepadeda laiku priimti reikalingų sprendimų, ypač, kai susiklosto avarinė situacija. Juk tada ir laiko tarpas, per kurį būtina priimti teisingą sprendimą, būna maksimaliai trumpas. Dažniausiai kaltiname dėmesio nukreipimą į telefonus, bet dėmesio atitraukimo nuo tiesioginės pareigos – vairavimo – ar jo netinkamo paskirstymo priežasčių būna pačių įvairiausių, nuo pasisukimo paieškoti ko nors, kas padėta automobilyje iki užsižiūrėjimo per langą į atgyjančią gamtą“, – teigia vairuotojų rengimo specialistas.
V. Šlepikas pastebi, kad jauniems vairuotojams, neseniai įgijusiems teisę vairuoti, koją neretai pakiša perdėtai ankstyvas pasitikėjimas savimi bei to pasekmė – atsargumo jausmo praradimas, dėl kurio vairavimo pavojingumas pasislenka arčiau kritinės ribos.
„Saugų vairavimą didele dalimi taip pat lemia gebėjimas vertinti situacijas ir žinojimas. Tiek pačių kelių eismo taisyklių, tiek tinkamų sprendimų, kurie turi būti priimami atitinkamose situacijose. Bet, vertinant vairavimą per vairavimo kultūros prizmę galiu teigti, kad teigiamų poslinkių daugėja“, – reziumuoja V. Šlepikas.
Susikaupimo trūkumas erzina kitus vairuotojus
Vienas perspektyviausių Lietuvos autosporto meistrų, Rokas Baciuška, tvirtina, kad kelyje daugiausiai įtampos jam kelia vairuotojų kultūros trūkumas ir nereikalingi veiksmai kelyje. „Pasitaiko situacijų, kai žmonės be reikalo stabdo, pasirenka netinkamas vietas pasukti ar užkiša eismą, taip kurdami transporto spūstis“, – sako lenktynininkas.
„Dažnam vairuotojui kelyje stinga dėmesingumo, kurį mažina telefonas rankoje. Susikaupimas, atidus kiekvienos situacijos vertinimas ir supratimas, kad kelyje reikia saugoti ne tik save, bet kiekvieną eismo dalyvį, daugelio įvykių leistų išvengti“, – teigia R. Baciuška.
