Paskutinė akcijos diena! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Tarpukario eismas Lietuvoje 4. Šoferio lapą tarpukariu galėjo įgyti ir 17-mečiai

1938 metais Bronius Matulaitis, tuo metu buvęs Judėjimo nuovados viršininku, surašė kelių eismo taisyklių leidimą „Judėjimo tvarkos nuostatai“. Ši knygelė buvo gerokai labiau suprantama paprastiems piliečiams, kadangi taisyklės buvo paaiškintos, iliustruotos pavyzdžiais. Atskirą skirsnį knygelėje užėmė ir informacija apie šoferio lapo įgyjimą.

Portalas 15min tęsia pasakojimų ciklą apie eismą tarpukario Lietuvoje.

Pirmoji vairavimo mokykla

Lietuvai paskelbus šalies nepriklausomybę, automobilizacijos lygis buvo menkas, o taip pat ir vairuotojų paklausa ypač maža. Didžiąją daugumą transporto priemonių įsigydavo Lietuvos kariuomenė, todėl ir pirmieji vairuotojai tarpukario Lietuvoje buvo kareiviai ir karininkai.

Būtent nuo kariuomenės dalinio prasidėjo vairavimo mokyklų istorija. „Lietuvos kariuomenės autorinktinės mokomoji kuopa“ pirmą vairuotojų laidą išleido 1921 metais. Baigę mokyklos mokymus, karininkai toje pačioje įstaigoje buvo egzaminuojami, o po sėkmingai įveiktų egzaminų gaudavo karinį šoferio liudijimą.

1931 metais mokomosios kuopos vairuotojų mokykloje jau buvo paruošti 46 vairuotojai, po ketverių metų 128, o 1938 metais mokykla paruošė 257 šoferius. Žinoma, išmokti vairuoti automobilį norėjo ne tik karininkai, tačiau ir paprasti gyventojai. Pirmieji mokymo kursai civiliams buvo pradėti organizuoti 1925 metais.

Turėjai reikalų su policija? Autovežimio, ko gero, nevairuosi

Policijos atstovai ne kartą skundėsi atitinkamoms institucijoms, kad vairuotojo pažymėjimas yra gaunamas pernelyg lengvai. Taip pat siekta, kad šoferis būtų autoritetingas ir pavyzdinis asmuo, neturintis ir neturėjęs jokių reikalų su policija neigiamame kontekste.

Surinkti duomenys apie asmens teistumą, buvo surašomi specialiame pažymėjime. Pažymėjime būdavo išdėstoma ar asmuo yra buvęs tardytas, teistas, ar buvo baustas. Todėl asmuo, kuris yra buvęs baustas, pavyzdžiui, už chuliganizmą, gauti teisių vairuoti automobilį, praktiškai negalėjo.

Be šio dokumento, būsimasis vairuotojas turėjo sumokėti 25 litus, norėdamas gauti teisę vairuoti automobilį, 15 litų už teisę valdyti motociklą. Palyginimui, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už 8 val. darbo dieną buvo apie 130 litų. Be mokesčio ir teistumo dokumentų, taip pat reikėjo dviejų nuotraukų, gydytojo pažymos – visai panašiai kaip ir dabar.

Vairuotojus egzaminuodavo komisija, kuri buvo ir administracinis organas, kuris nagrinėjo Lietuvos vairuotojų padarytus nusižengimus. Teisė vairuoti automobilį būdavo suteikiama penkeriems metams. Ši teisė galėjo būti atimta bet kada, jei tik vairuotojas nusižengia įstatymams. Priešingai negu šiandien, už ypač grubius pažeidimus teisė vairuoti galėjo būti atimama ir visam laikui.

Pažymėjimą gauti sunku, prarasti – lengva

Už padarytus pažeidimus, vairuotojai dažniausiai atsakydavo „trigubai“ – netekdavo teisės vairuoti, gaudavo milžiniškas baudas, o kartais dar ir sėsdavo į kalėjimą. Yra buvę ir tokių atvejų, kai už pakartotinį neblaivumą prie vairo, vairuotojas netenka pažymėjimo visam gyvenimui.

Tarpukario Lietuvos istorijoje yra ir tokių atvejų, kai padaręs avariją, kurioje buvo sužaloti ar net žuvo žmonės, vairuotojas atsiperka kalėjimu, žuvusiųjų laidojimo išlaidų padengimu, sužalotiems asmenims mokama kompensacija ir mokėjimu kiekvieną mėnesį nustatytą sumą iki sužeisto žmogaus gyvenimo galo. Konkrečiu atveju – vairuotojas, dėl per didelio greičio nesuvaldęs automobilio parbloškė 5 žmonės, iš kurių vienas mirė. Teismas nuteisė vairuotoją pusantrų metų kalėjimo, žuvusiojo artimiesiems priteisė 520 litų laidojimo išlaidoms padengti, sunkiai sužeistojo pėsčiojo motinai 267 litų vienkartinės išmokos ir 30 litų kas mėnesį, iki sužeistojo gyvenimo pabaigos.

Daugiau apie tarpukario Lietuvoje galiojusias nuobaudas už eismo pažeidimus tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems, skaitykite straipsnių ciklo pirmoje dalyje „Neribojamas greitis užmiestyje ir baudimas kalėjimu“ (Straipsnį skaitykite paspaudę čia).

Nepilnamečiai vairuotojai

Teisę vairuoti automobilį tarpukariu galėjo įgyti ir nepilnamečiai – legaliai vairuoti, išlaikęs visus vairuotojų egzaminus galėjo ir 17-metis. Visgi verslo automobilius (taip buvo vadinami sunkvežimiai ir prekiniai arklių traukiami vežimai) galėjo vairuoti ne jaunesni nei 21 metų asmenys.

Tačiau nepilnamečiai už vairo galėjo sėsti tik tada, jei jų tėvai ar globėjai pasirašydavo specialų raštą, kuriuo pasižada atlyginti bet kokius nuostolius, kuriuos sukels nepilnametis asmuo, iki jam sukaks 21 metai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas