Į elektromobilius šio renginio metu pažvelgta iš pačių įvairiausių kampų. Ekspertai aptarė dažniausius šias transporto priemones supančius mitus, pasidalijo patarimais, ką svarbu žinoti perkant nenaują elektromobilį, bei nupiešė paveikslą, kaip po 5 metų Lietuvoje atrodys elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūra.
Elektromobiliai – mitai VS realybė
Elektromobiliams pamažu vis tvirčiau įžengiant į transporto rinką, vis dar girdisi daugybė mitų apie tai, kuo jie neva prastesni už automobilius su vidaus degimo varikliu – tiek taršos, tiek įvairių nelaimių, tiek malonumo važiuojant prasme.
Kaip „eJudėjimo“ festivalio metu dalinosi įžvalgomis Eimantas Balta, „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas, taip yra todėl, jog šiuo metu patikimos ir lengvai pasiekiamos informacijos apie tai, kodėl iš tiesų apsimoka naudoti elektromobilius, dar yra pakankamai mažai.
Kalbėdamas apie mitą, jog elektromobiliai iš tiesų ne ką tvaresni už įprastus automobilius, ekspertas sutiko, kad juose naudojamos ličio jonų baterijos pagaminimo atžvilgiu yra gana taršios. Visgi, žiūrint į visą tarnavimo ciklą nuo gamybos iki utilizavimo, vairuoti elektromobilį yra gerokai draugiškesnis aplinkai pasirinkimas.
Vairuoti elektromobilį yra gerokai draugiškesnis aplinkai pasirinkimas.
„Jo nereikia taip dažnai aptarnauti, sutaupoma tepalų ir kitokių priemonių, mažiau reikia keisti specifines detales. O ličio jonų baterijas įvairūs gamintojai jau gali perdirbti, pradedama kalbėti, kad tas baterijas galima panaudoti ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, kaip energijos kaupiklius namų ar komerciniam vartojimui“, – tikino E. Balta.
Su tuo sutiko ir VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Vidas Žuraulis. „Eilė studijų rodo, kad elektromobilio ir automobilio su vidaus degimo varikliu taršos lygis susilygina vidutiniškai po 2–3 metų, o nuo tada mes tikrai ramesne sąžine galime sakyti, jog aplinką teršiame mažiau“, – teigė jis.
Diskusijose ne vienas ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad nors neretai tam tikri įsitikinimai remiasi ne pramanais, tačiau pamirštama, kad per paskutinį dešimtmetį įvyko tikras proveržis elektromobilių gamyboje ir technologijose. Tai, kas galbūt buvo tiesa prieš 10 metų, dabar paprasčiausiai yra pasikeitę.
Elektromobilis – rojus ar pragaras?
„Elektromobilis nėra skirtas kiekvienam“, – savo ruožtu tikino Tadas Ratkevičius, „Luminor“ privačiosios bankininkystės Lietuvoje vadovas ir elektromobilumo entuziastas. Anot jo, yra daug dalykų, kuriuos svarbu žinoti prieš perkant tokį automobilį. Priešingu atveju, ši transporto priemonė žmogui gali tapti tikrų tikriausiu pragaru.
„Svarbu kiekvienam pagalvoti apie tai, ar iš tikrųjų elektromobilis gali mano gyvenimą pakeisti į gerą. Štai, pavyzdžiui, susipažinau su dviem draugais: vieno vardas – Liolekas, kito – Bolekas. Abu jie turi elektromobilius. Liolekas yra pardavimų vadybininkas, gyvena kotedže, turi dvi parkavimo vietas, o Bolekas gyvena sename daugiabutyje ir elektromobilį stato kieme, kur pristatyta labai daug kitų automobilių.
Kaip atrodo, kuriam iš jų elektromobilis yra pragaras, o kuriam – rojus? Atrodo, kad jei turi namą, turi parkavimo vietas, elektromobilis yra tau. Bet reikia pažiūrėti giliau. Liolekas, kuris turi kotedžą, pasirodo, neturi pakankamos galios įvado, kad pasistatytų stotelę. Be to, jis su darbu važinėja po visą Lietuvą, kiekvieną dieną – po 400 kilometrų ir daugiau, ir jis vargsta su tuo automobiliu.
Reikia domėtis ir atlikti namų darbus.
O Bolekas, nors ir gyvena sename daugiabutyje, pro savo aukšto langą mato prekybos centro aikštelę, kur pastatytos viešosios įkrovimo stotelės, kur galima palikti krauti automobilį per naktį. Jam tas elektromobilis idealiai tinka, nes jis važinėja tik po Vilnių. Taigi, elektromobilis nėra kiekvienam. Reikia domėtis ir atlikti namų darbus“, – sakė pats elektromobiliu važinėjantis T. Ratkevičius.
Renkuosi (nenaują) elektromobilį – ką svarbu žinoti
Pasak automobilių bandytojo Vitoldo Miliaus, naudotų elektromobilių pasiūla Lietuvoje, bėgant laikui, vis didėja. Priešingai nei prieš kelerius metus, norintieji įsigyti šių transporto priemonių, jau gali rinktis elektromobilius ir pagal gamintoją, ir pagal modelį, ir pagal juos tenkinančią kainą.
Paklaustas, kokia yra Lietuvoje parduodamų naudotų elektromobilių kokybė, ekspertas pabrėžė, kad, palyginti su naudotais automobiliais, turinčiais vidaus degimo variklį, jie yra santykinai naujesni. Patys įrenginiai yra paprastesni, gesti būna mažiau kam. Visgi, kaip ir perkant bet kokį naudotą daiktą, rizika išlieka.
Patys įrenginiai yra paprastesni, gesti būna mažiau kam.
Prieš įsigyjant naudotą elektromobilį, V. Milius rekomenduotų būtinai pasibandyti, ar elektromobiliai apskritai vairuotojui patinka.
„Kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam“, – sakė jis. O nusprendus, kad elektromobilis būtų tikrai naudingas, reikėtų pirkimą vykdyti itin atidžiai.
„Turbūt 90 proc. dalykų, galiojančių perkant įprastą automobilį, galioja ir perkant elektromobilį. Išsirinkus sau tinkamą automobilį, reikia žiūrėti į jo istoriją – jis gali būti ir skendęs, ir daužtas, ir netinkamai sutvarkytas. Rida irgi yra svarbu – kiek tas automobilis vargelio matęs“, – vardijo automobilių bandytojas.
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra šiandien ir po 5 metų
Kaip „eJudėjimo“ festivalyje kalbėjo „Ignitis“ elektromobilių tinklo plėtros skyriaus vadovas Andrius Šeršniovas, galima išskirti kelias esmines problemas, susijusias su dabartine elektromobilių įkrovimo infrastruktūra mūsų šalyje. Bene didžiausia iš jų susijusi su tuo, jog viešųjų įkrovimo stotelių dar labai trūksta, jomis ne visada patogu pasinaudoti. „Bet visi operatoriai tą girdi, bando atliepti poreikius“, – tikino A. Šeršniovas.
Pasak „Ignitis“ atstovo, bėdų kyla ir dėl to, kad rinkoje kol kas nėra standartų: įkrovimo stotyse negali būti aptarnaujamos tam tikrų gamintojų jungtys, stotelių ir elektromobilių gamintojai pasitelkia programines įrangas, turinčias skirtingus protokolus, todėl sistemos tarpusavyje kartais tiesiog nesusikalba.
Ne ką mažiau problemų sukelia ir apmokėjimai už elektromobilių įkrovimą, tvirtino specialistas. „Norint sumokėti, mums dažniausiai reikia skirtingų mobilių programėlių. Turime susikurti paskyras, būti sudarę sutartis, kaip taisyklė, nėra galimybės atsiskaityti kortele. Su šiais iššūkiais vairuotojai ypač susiduria, kai keliauja ne Lietuvoje. Būna, kad tam pačiam operatoriui skirtingose šalyse reikia skirtingų programėlių.
Bet gera žinia yra ta, kad čia technologijos irgi nestovi vietoje. Jau artimiausiu metu ši problema bus išspręsta. Į rinką ateina tokios technologijos, kurios įgalins automatinį atsiskaitymą, be jokių papildomų raktų, programėlių ar kortelių. Tiesiog pakaks susivesti banko kortelę į patį elektromobilį ir nesuksime galvos“, – pozityviai „eJudėjimo“ festivalio dalyvius nuteikė A. Šeršniovas.
Apie „eJudėjimo“ festivalį
Rugpjūčio 22 dieną pirmą kartą įvykęs renginys buvo skirtas elektromobilumo temai. Renginį organizavo naujienų portalas 15min ir Ignitis. Renginyje vilniečiai ir miesto svečiai galėjo išvysti ir visą būrį 17 gamintojų, 26 skirtingų elektromobilių modelių, kuriuos pristatė 11 auto atstovų ir importuotojų. Diskusinėje renginio dalyje auto, ekonomikos ir energetikos ekspertai diskutavo apie šios transporto rūšies dabartį ir ateitį.
Renginio metu taip pat buvo išrinktas ir paskelbtas šių metų „15min Metų elektromobilis“, kuriuo tapo Volvo EX30.