Ar galėtumėte pagalvoti, kad tokios atliekos kaip ryžių lukštai, pomidorų ar ananasų žievelės gali virsti jūsų naujo automobilio sėdynėmis arba salono apdaila? Tai jau vyksta.
Labiau apsimoka perdirbti, nei išgauti
Automobilių gamintojai nenuilstamai investuoja, ieškodami būdų, kaip pakeisti tradicines pramonėje naudojamas medžiagas ir jų junginius naujais, tvaresniais ir geresnėmis savybėmis pasižyminčiais elementais. Skaičiuojama, kad vienoje vidutinėje šiuolaikinėje transporto priemonėje yra apie 200 kilogramų plastiko. O alternatyvusis bioplastikas iš atsinaujinančių šaltinių leidžia sukurti lengvesnes ir kartais net patvaresnes detales.
Tobulėjant perdirbimo technologijoms, atsiranda galimybė žvelgti dar plačiau. Pavyzdžiui, vienas didžiausių automobilių gamintojų „Ford“ perdirba ir iš naujo panaudoja daugybę aliuminio, plieno ir kitų medžiagų. Įmonė 2022-aisiais vien JAV rinkoje pateikė 104 tūkst. perdirbtų variklių bei pavarų dėžių ir iki 2025 metų rengiasi savo automobiliuose naudoti penktadalį perdirbtų medžiagų.
Dizaino studijos „Indi“ vadovas Simonas Tarvydas sako, kad esama geopolitinė situacija ne vieną valstybę išmušė iš vėžių, sujaukė ilgalaikius aplinkosaugos planus ir privertė susitelkti į greitas energijos išteklių bei žaliavų paieškas, spręsti čia ir dabar kylančius iššūkius. Tačiau išsivysčiusiame pasaulyje jau gerokai anksčiau buvo padėti fundamentalūs žaliojo kurso pamatai, o žmonių sąmoningumas ir rūpestis aplinka taip pat gerokai išaugęs, todėl pramonė šia kryptimi gerąja prasme inertiškai juda tolyn.
„Globalus sąmoningumas vis tiek išlieka. Mąstoma, kaip susitvarkyti su tuo, ką jau prigaminome, nenaudoti naujų resursų, nes potencialas to, kas jau padaryta, yra didelis. Be to, ir šioje srityje matoma technologinė pažanga, daug investuojama į medžiagų perdirbimo inovacijas“, – pastebi specialistas.
Jo teigimu, dažniausiai perdirbamos lengviausiai surenkamos medžiagos: metalas, stiklas, popierius, plastikas, iš dalies tekstilė. Lengviau perdirbamos grynosios medžiagos, nes tam pakanka mažesnių kaštų. Be to, kai kurios perdirbtos medžiagos iš esmės nepraranda jokių ankstesnių savybių.
„Pavyzdžiui, metalas. Aliuminio perdirbimas reikalauja daug menkesnių sąnaudų nei išgavimas. Popieriui perdirbti nereikia tiek daug išteklių ir energijos kaip jo pirminiam pagaminimui. O stiklas yra iš viso tobula medžiaga, nes jį gali perdirbti nors šimtą kartų ir jis nepakeis savo savybių“, – vardija žiedinio dizaino ekspertas.
Aliuminį naudoja kone visi automobilių gamintojai, tad šios medžiagos perdirbimas jiems itin aktualus. Be minėto „Ford“ pavyzdžio, aliuminį taip pat gausiai perdirba „Jaguar Land Rover“ bendrovė – tam ji yra sukūrusi specialią programą. Britų gamintojas nustatė, kad aliuminio perdirbimas jam leidžia 26 proc. apkarpyti gamybos CO2 išlakas.
Vokietijos gamintoja „Audi“ naudoja perdirbtą aliuminį savo flagmanui A8 kurti. Ji apskaičiavo, kad taip 95 proc. nurėžia modelio gamybos CO2 pėdsaką.
Salonuose – nuo agavų iki pomidorų žievelių
Automobilių pramonėje vien metalų perdirbimu neapsiribojama. Štai „Ford“ dar nuo tūkstantmečių sandūros tyrinėja tvarias medžiagas ir daugybės populiariausių produktų pakaitalus.
Dabar šio gamintojo automobiliuose jau galima aptikti gausybę įvairių organinių medžiagų, kaip antai sojų putų, kviečių šiaudų, kanapių ir kokoso pluoštų, ryžių lukštų ar net agavų. Amerikiečiai su stambiausiu pasaulyje tekilos pardavėju „Jose Cuervo“ sudarė sutartį dėl šių augalų perdirbimo. Kartu bendrovės kuria tvarų ir lengvą plastiko pakaitalą, kurį galima naudoti automobiliuose.
„Ford“ taip pat testuoja daugybės kitų medžiagų, tarp jų – dumblių ar pomidorų žievelių, antrinio pritaikymo galimybes. Tokie sprendimai padeda amerikiečių įmonei mažinti žalą aplinkai. Iš iškastinio kuro išgaunamos cheminės medžiagos pakeičiamos CO₂ emisiją mažinančiais naujais tvariais ir lengvais pluoštais. O šie kartu leidžia ir sumažinti automobilių svorį.
S. Tarvydas pozityviai vertina gamintojų judėjimą šia linkme. Anot eksperto, daugybė medžiagų, kurios paprastai atsidurtų sąvartynuose ir pūtų skleisdamos anglies junginius, ten nebepatenka, o yra perdirbamos ir virsta visuomenei naudingais daiktais. Specialisto pastebėjimu, pavyzdžiui, odą galima pagaminti iš daugybės organinių medžiagų.
„Galima ir iš grybienos pagaminti, ir iš ananasų. Vizualiai tokią bioodą atskirti nuo gyvūninės kilmės natūralios odos iš esmės neįmanoma“, – sako dizaineris.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai žaibiškai išpopuliarėjusių elektromobilių gamintoja „Tesla“ siūlo įsigyti „Model 3“ automobilį su veganiškos odos salonu. „BMW i3“ elektromobilio vidaus apdailoje gausu perdirbto plastiko ir natūralios eukalipto medienos. „Mazda“ savo elektromobilyje MX-30 naudoja kamštinio ąžuolo žievės apdailą, o „Toyota“ planuoja naujų modelių salono apdailos detales padengti bambuko medžiaga.
Papildoma nauda
Visos šios medžiagos yra natūraliai atsinaujinantys ištekliai. Štai „Ford“ pasirinktos agavos užauga per dešimtį metų, tuomet derlius nuimamas ir tiekiamas tekilos gamybai. Gamintojų sandėliuose kasdien lieka šimtai kilogramų nepanaudotų agavos atliekų skaidulų. Dalis šių skaidulų grįžta į ūkius ir virsta kompostu, dalį vietos amatininkai naudoja agavų popieriaus gamybai, tačiau didžiausia dalis, be perdirbimo, paprasčiausiai būtų išmesta.
„Ford“ dirba su maždaug 1400 tiekėjų. Nuo 2021 metų JAV įmonė vadovaujasi Tiekėjo elgesio kodeksu. Jame įtvirtintus reikalavimus, aprėpiančius tokias sritis kaip žmogaus teisės, aplinkosauga, atsakingas medžiagų tiekimas ir atsakingos verslo praktikos, bendrovė taiko visiems partneriams.
„Medžiagų perdirbimas turi ir ekonominę naudą. Kuriamos naujos darbo vietos, taupomi resursai, gaminami nauji perdirbimo įrenginiai ir pan. Labiausiai reikia skatinti jau pagamintų produktų tolimesnį perdirbimą, kad jie neatsidurtų sąvartynuose. Todėl pramonė dabar stengiasi gaminti produktus iš vienos medžiagos, kad vėliau juos būtų paprasta perdirbti“, – apibendrina S. Tarvydas.
