Elektromobilis gali tapti tikru rojumi ar tikru pragaru, priklausomai nuo to, ar turite nuosavą elektromobilio įkrovimo stotelę ar ne, savo įraše „Facebook“ socialiniame tinkle nurodo Ž.Mauricas.
„Turint nuosavą stotelę įkrovimo procesas yra itin patogus. Be to, yra sutaupoma laiko (ir kuro), nes nereikia važiuoti į degalines – grįžus namo tiesiog pakanka įjungti kroviklį. Neturint nuosavos stotelės įkrovimo procesas gali tapti nemenku iššūkiu, nes kiekvieną kartą reikia ieškoti viešos įkrovimo stotelės, o tai ne visada pavyksta (pvz. būna užimtos, neveikiančios, toli nuo namų). Be to, minėtiems nenumatytiems atvejams reikia pasilikti baterijos rezervą (>10-20%), o tai neleidžia pilnai išnaudoti automobilio baterijos talpos potencialo (tai gali tapti rimtu iššūkiu, jei elektromobilio baterijos talpa nėra didelė)“, – nurodo ekonomistas.
Vis dėlto viešųjų įkrovimo stotelių elektros kaina yra ženkliai didesnė, nei nuosavų.
„Be to, kuo greitesnis viešųjų stotelių įkrovimo greitis – tuo didesnė kaina, tad kraunant elektromobilį greitojo įkrovimo stotelėse galutinė kuro kaina neretai tampa net didesnė nei benzininio/dyzelinio automobilio, tad elektromobilio eksploatavimo kaštai išauga. Pavyzdžiui, greitose įkrovimo stotelėse kaina siekia ~0,61 €/kWh (degalų kainos atitikmuo*: 1.60 eurai už litrą), lėtose ~0,40 €/kWh (degalų kainos atitikmuo: 1,10 eurai už litrą), o kraunantis namuose elektros kaina siekia ~0,24 €/kWh (degalų kainos atitikmuo: 0,62 eurai už litrą), o turint kintamos kainos elektros tiekimo planą (t.y. susietą su „Nord Pool“ biržos kainomis) ir kraunant automobilį esant pigiai elektrai (savaitgaliais ir naktimis) – kaina gali siekti vos ~0,15 €/kWh (degalų kainos atitikmuo – vos 0,37 eurai už litrą)“, – rašo ekonomistas.
Tačiau atlikus investiciją į nuosavą įkrovimo stotelę ir pasirinkus kintamos kainos planą, iš Vilniaus į Klaipėdą galima nuvykti sumokant vos 8 eurus, o jei gyventojas turi nuosavą saulės elektrinę, kelionės kaina būna dar mažesnė, pažymi Žygimantas Mauricas.
„Tad norint pasiekti elektromobilių plėtros proveržį, visų pirma reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas nuosavų įkrovimo stotelių įrengimui (namuose ir darbovietėse), taip pat nepamirštant ir viešųjų įkrovimo stotelių plėtros (nors prioritetas turi būti teikiamas nuosavoms stotelėms, nes vidutiniškai 4 iš 5 krovimų vyksta būtent jose)“, – nurodo jis.
Vis dėlto, Ž.Maurico teigimu, Lietuvai tai, deja, nebus lengva užduotis, nes dėl sovietinio paveldo net 50 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis siekia 27%, o pagal šį rodiklį ES mus lenkia tik Estija) gyvena dideliuose daugiabučiuose, kuriuose dažnu atveju net nėra sutvarkyta automobilių parkavimo sistema (nekalbant apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą).
„Be to, ir naujai pastatytuose/statomuose daugiabučiuose trūksta parkingo vietų (ne kartą sakiau, kad prisivirsime košės su parkingo vietų mažinimu), o elektromobilių įkrovimo stotelių yra vos viena kita. Vilties teikia vis talpesnės baterijos (sumažinančios krovimų skaičių), auganti konkurencija tarp viešojo įkrovimo stotelių, augantis įkrovimo stotelių skaičius įmonėse (darbovietėje esanti įkrovimo stotelė gali tapti alternatyva namų stotelei) bei technologiniai sprendimai. Tačiau siekiant didesnio elektromobilių proveržio Lietuvai dar kurį laiką teks pasikliauti individualių namų savininkais (kuriems yra itin paprasta įsirengti nuosavą įkrovimo stotelę) bei tiems laimingiesiems, kuriems pavyko pasistatyti nuosavą stotelę požeminiame parkinge (pats pasistačiau stotelę dar 2019 metais), o taip pat elektromobilių entuziastais, kurie yra pasiryžę patirti anksčiau minėtus nepatogumus vardan mažiau taršių elektromobilių“, – rašė Ž.Mauricas.
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 13,6 tūkst. grynųjų elektromobilių bei 9,1 tūkst. įkraunamų hibridinių automobilių.
