Daugelis pėsčiųjų skundžiasi, kad pereiti gatvę būna sunku ir pavojinga. Vairuotojai savo ruožtu atkerta, kad pėstieji patys nesisaugo ir kelyje būna išsiblaškę.
KET punktą „Vairuotojų pareigos pėstiesiems“ rasite čia.
Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, rašoma punkte „Pėsčiųjų pareigos“.
Tad kaip yra iš tiesų: ar tikrai esant dideliam automobilių srautui, pėsčiajam pereiti gatvę yra sunku? Ar dažnai būna taip, kad pėsčiasis turi praleisti automobilius, ir tik šiems nuvažiavus, eiti per kelią?
Pirmyn ir atgal
15min žurnalistai nuvyko į kelias Vilniaus gatvės atkarpas, kuriose įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Pirmoji vieta – liūdnai pagarsėjusi pėsčiųjų perėja T.Narbuto gatvėje, antroji – Geležinio Vilko gatvėje esanti perėja, prie degalinės „Skulas“, trečioji – Drujos gatvėje esanti perėja, prie įvažiavimo į Olandų gatvę. Ir paskutinė – S.Batoro gatvėje įrengta perėja, važiuojant link Naujosios Vilnios.
Šios vietos pasirinktos neatsitiktinai. Pirmoji perėja, kurioje per paskutinius 10 metų žuvo jau 3 žmonės yra „modernizuota“ – 10 kilometrų sumažintas leistinas greitis ir įspėjamasis geltonos spalvos žybsėjimas visų vairuotojų elgsenos nepakeis. Tuo ne kartą teko įsitikinti važiuojant pro šią vietą – kai kurie vairuotojai greičio nemažina.
Dėl pastarosios perėjos Susisiekimo ministerija jau buvo teikusi siūlymus savivaldybei. Pats logiškiausias – statyti viaduką, tačiau savivaldybė nusprendė kol kas apsiriboti minėtų priemonių įgyvendinimu. Primename, kad buvęs meras A.Zuokas 2014 m. teigė, jog viadukas pradėtas projektuoti.
Geležinio Vilko gatvėje esanti perėja pasirinkta dėl keistos ir pavojingos jos įrengimo vietos. Šioje atkarpoje automobiliai važiuoja 80 kilometrų greičiu, o 100 metrų prieš ir už perėjos – 50 km/val liepiantis važiuoti ženklas. Ar šio apribojimo laikosi absoliuti dauguma vairuotojų, atspėti nesunku.
Drujos gatvėje esanti perėja, o taip pat netoliese esančios kitos gatvės perėjimo vietos, pasirinktos taip pat dėl nelogiškų įrengimo vietų. Daugumoje jų perėjos matomumas yra blogas, važiuojama nuo kalno arba į įkalnę, vietomis perėją užstoja medžių šakos.
Paskutinė – S.Batoro g. – perėja įrengta analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir pirmoji, Geležinio Vilko gatvėje. Čia taip pat panaudota minėta saugumo priemonė – mirksinti geltona lemputė, tokia pati, kokia vairuotojų dėmesį atkreipia T. Narbuto gatvėje.
Vidutiniškai trys automobiliai pravažiuoja pro pėsčiąjį kaip pro stulpą, ir tik kas ketvirtas automobilis sustoja praleisti.
Eksperimento rezultatai
Pasivaikščiojus pirmyn ir atgal per perėjas galima įvardyti skaičių – 3. Vidutiniškai trys automobiliai pravažiuoja pro pėsčiąjį kaip pro stulpą, ir tik kas ketvirtas automobilis sustoja praleisti prie kelio tipinėjančio žurnalisto. Daugiausiai, netgi 14 automobilių teko praleisti pačiam pėsčiajam prie T.Narbuto gatvės perėjos ir tik vieną sykį iš pirmo karto pėsčiąjį automobilis praleido Geležinio Vilko gatvėje. Visais kitais atvejais pėsčiajam tekdavo pačiam praleisti po vieną ar kelis automobilius, prieš kertant kelią.
S.Batoro gatvėje, kur važinėja ne tokie dideli srautai automobilių kaip Geležinio Vilko gatvėje, galioja atvirkštinė taisyklė, negu numato KET. Čia visais kartais pirma praleidžiamas automobilis, o tada tik einama, kadangi sustojusių vairuotojų praktiškai nebuvo. Vienintelė išlyga – pėsčiasis bus praleistas, jeigu sraute juda daugiau nei vienas automobilis. Sustojus vienam, stabdo ir kiti.
Trečias „kaltinamasis“
Saugaus eismo specialistas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigia, kad ne visada yra teisinga kaltinti vairuotojus, ar pėsčiuosius.
Yra ir trečias asmuo, kuris turėtų prisiimti atsakomybę – biurokratinis aparatas:
„Po to, kai T.Narbuto gatvėje įvyko žiniasklaidoje nuskambėjusi avarija, kurioje buvo mirtinai sužalota mergina, savivaldybės atstovai ten įtaisė ženklą, ribojantį greitį iki 50 km/val. Kas dabar būtų analogiškos avarijos atveju, jeigu vairuotojas šiek tiek viršytų leistiną 50 km/val greitį? Būtų kaltas vairuotojas, o savivaldybės atstovai tik atsakytų, kad padarė viską ką galėjo.
Labai panašiai yra ir su dviračių takais: pakeverzojo „penzeliu“ su dažais per grindinį ir teigia, kad įrengė 10 kilometrų naujų dviračių takų. Tai kaip atsakomybės nusikratymas, nors realių ir saugių sprendimų nepadaryta“, – ironijos neslepia A. Pakėnas.
Jo teigimu, iniciatyvos turėtų imtis atsakingi asmenys, kad visi eismo dalyviai galėtų dalyvauti eisme saugiai. O kad visi eismo dalyviai būtų saugūs, reikalinga tinkama infrastruktūra:
„Aš nesu statybininkas ir nepasakysiu kas yra pigiau: statyti viaduką ar požeminę perėją, tačiau tai yra būtina alternatyva antžeminėms perėjoms, – kategoriškai kalba saugaus eismo specialistas, kuris priduria, kad perėja vietoje, kur automobilių greičiai yra dideli – nesąmonė. – Kuris vairuotojas tokioj vietoj (Geležinio Vilko g.) lėtins greitį iki tų 50 km/val? Dažnas netgi pasakys, kad tai yra pavojinga, nes jeigu koks nors vairuotojas visgi sulėtins staigiai stabdydamas, atsiranda didelė tikimybė, kad į jį įpuls automobilis iš galo“, – priduria A. Pakėnas.
Visgi priešnuodis nuo visų kelyje pasitaikančių kliūčių, ar tai būtų leistiną greitį viršijantys vairuotojai, ar biurokratiniai sprendimai, yra dėmesys ir atsakingumas. Niekas neapsaugos eismo dalyvių taip, kaip tai gali padaryti jie patys.
Tendencijos nedžiugina
Kaip jau minėjome anksčiau, vidutiniškai kas ketvirtas automobilis sustoja praleisti pėsčiojo. Tad praleisti tris atvažiuojančius automobilius – „normali“ praktika.
Bandant analogišką eksperimentą piko metu, mindžikuoti prie perėjos tektų ilgiau.
Eksperimentas buvo atliktas ryte, apie 10 – 11 valandomis, priešpiet. Galima daryti prielaidą, kad bandant analogišką eksperimentą piko metu, mindžikuoti prie perėjos tektų ilgiau.
Ar toks rezultatas yra geras ar ne, spręskite jūs. Tačiau realybė nėra džiuginanti: nusižengimą, už kurį galima prarasti vairuotojo pažymėjimą ir susimokėti solidaus dydžio baudą, daro tikrai daug vairuotojų.
