1 val. 38 min. Tiek truko mano kelionė po Vilnių ieškant 10-ies vietų, kur pasikrauti juodą žavų „elektriuką“. Ar galėjau susisukti greičiau? Taip! Bet pradėkime istoriją nuo pradžių.
(Pirmuosius du eksperimento „Persėsk į automobilį“ tekstus galite skaityti čia)
Ruošdamasi eksperimentui vakare svarsčiau, gal reikėtų žemėlapyje pasižymėti maršrutą, įsivertinti, kurios stotelės arčiausios viena kitos. Jei būčiau pasirinkusi šį kelią, manau, į valandą būčiau sutilpusi drąsiai. Vis dėlto, pamaniau, kad gyvenimiškiau bandyti tai daryti spontaniškai, tiesiog pradėti nuo X taško, o tada – kaip jau šaus į galvą, tai važiuojant žvalgytis, tai paprašyti, kad navigacija nuvestų prie artimiausios stotelės. Ir iš tiesų, tokia kelionė, man regis, suteikė daugiau patirčių ir įžvalgų.
Eksperimentą pradedu nuo elektromobilių nuomos aikštelės šalia „Edukologijos žiedo“. Kadangi artimiausias stoteles iš čia žinau, „įsivažiavimui“ pasinaudoju atmintimi – tyliai, kaip įprasta „elektriukui“, nuriedu iki šalia LINK verslo centro esančios įkrovimo stotelės. Kiek pačiai teko atkreipti dėmesį, kartais čia nutikdavo, kad visos vietos, skirtos įkrauti automobilius, būdavo užimtos.
Tiesa, greičiausiai todėl, kad dvi buvo nemokamos. Praplėtus stotelių tinklą – įtaisius net 5-ias vietas, “atkeliavo” ir apmokestinimas. Šį kartą – laisvos kone visos vietos, o dabar – 9 val. ryto. Galima plačiai pasisukioti, pasistatyti automobilį ir krautis.
Kadangi žinau, kad bene prie visų didžiųjų prekybos centrų įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės, pasinaudoju proga ir užsuku į šalia esančią „Panoramą“. Laisvų vietų pasikrauti čia apstu, bet ne todėl, kad žmonės nesinaudotų. Nemažai automobilių jau besikraunančių, bet užtenka ir laukiančių vietų, be to, sveikintina tai, kad elektromobilių įkrovimo zonos įrengtos ne vienoje parkingo vietoje – ir prie įvažiavimo, ir toliau iš šono, taigi visi susitelkia ne vienoje vietoje.
Taigi, čia pasibaigė mano „numanymai“, kur pasikrauti „žaliąjį draugą“, todėl galvoju – netoli Žvėryno turiu perduoti draugei siuntą, mėginsiu vykti iki ten ir paprašysiu, kad „Google maps“ mane nuvestų prie artimiausios įkrovimo stotelės ten. Telefone pirmuoju numeriu pasirodo Sėlių g. esanti įkrovimo stotelė.
Nebūdama šio reikalo „profė“, tiesą sakant, stotelę pravažiavau. Ir tik, kai apsukau dar vieną ratą, ją pamačiau. Pasikrauti elektromobilį, aišku, už mokestį, be problemų galima ir čia – laisvų vietų yra. Beje, kas tai ketina atlikti pirmą sykį, ant įkrovimo stotelės – ir išsami instrukcija, kad būtų drąsiau.
Įvykdžiusi trumpą siuntinio perdavimo misiją, prašau telefono, kad pasufleruotų – kur yra kita artimiausia elektromobilių įkrovimo stotelė. Telefone išvystu pasiūlymą judėti link Laisvės pr. 60. Aišku, taip ir darau. Negana to, kad kažkodėl (tikriausiai dėl navigacijos nustatymų) tuo adresu vykau per aplink, iš kitos Spaudos rūmų pusės, per bekelę, vis tik rasti įkrovimo stotelės nepavyko.
Apvažiavau aplink ir nepamačiau. Beje, tada pirmą kartą man iš tiesų kilo mintis, kad galėjau ir nepamatyti, nes akis visiškai nepratusi fiksuoti tų mažų stotelių, kurios dažnai tikrai atrodo lyg pasislėpusios arba tiesiog susiliejusios su aplinka. Išvykstant dar pamatau ženklą, kuris lyg ir iš tiesų kalba, kad kažkur yra ar buvo elektromobilių krovimo punktas, bet mėginu judėti toliau.
Šį kartą nusprendžiu važiuoti ir pamėginti rasti įkrovimo stotelę, dairydamasi nuo gatvės, o tai – jau nemenkas iššūkis, nes žymėjimų, ženklų, informuojančių, kad kažkur netoliese yra elektromobilio stotelė ir gali nusukti čia ar ten, labai nedaug. O jų, bent jau man, sprendžiant kad ir iš tos nedidelės patirties, tikrai trūksta. Pirma, todėl, kad elektromobilių įkrovimo stotelės, ką čia jau besakyti, gerokai mažesnės nei degalinės, kurios šviečia benzininių ir dyzelinių automobilių turėtojams iš toli.
Antra, net jei visi naudojasi telefonais, žemėlapiais ar navigacijomis, kurios veda, kur norėtum, matyti tikslą aiškiai – daug patogiau, juolab naudotis telefonu vairuojant nėra puikus sprendimas, o pastarasis juk gali ir išsikrauti.
Taigi toliau važiuodama Laisvės prospektu, pravažiavusi „Sodrą“, pamatau didžiulę parduotuvių, kavinių ir sporto klubo zoną. Nuo kelio nepastebiu ženklo, patikinančio mane, kad čia tikrai pasikrausiu „žaliuką“, bet nuo kelio įvažiavusi į stovėjimo aikštelę suprantu, kad taip. Palei sporto klubo sieną išrikiuota visa eilė stotelių, kur gali „pamaitinti“ automobilį. Dalis jų užimtos, dalis laisvos – taigi, iššūkių pasikrauti čia nekyla.
Tada sugalvoju įlįsti į miegamąjį rajoną – Karoliniškes. Pasisukioti tarp daugiabučių, ar čia kur nors netoli jų būtų galima pasikrauti elektrinį draugą? Mano nuostabai, atsakymą randu palyginti greitai, prie L.Asanavičiūtės g. esančios „Rimi“ – nors ir neplati, vos kelių vietų, bet įkrovimo stotelė yra. Ir vietos pasikrauti „elektriuką“, kad ir šią minutę, yra.
Topteli mintis, o kaip prie poliklinikos? Apsisuku ir nuvažiuoju iki Karoliniškių gydymo įstaigos, čia nudžiungu, nes tai, ko ieškojau, randu. O antrą pliusą uždedu ir dėl to, kad čia įkrovimo stotelės aiškiai matomos nuo gatvės. Ženklinimo nėra, tačiau įsispoksoti tikrai nereikia. Taigi, jei netyčia „elektriukas“ pritrūktų jėgų, atvykęs iki poliklinikos, laisvai galėtų „pasimaitinti“, kol šeimininkas vizituotų pas gydytojus.
Nusprendžiu palikti Karoliniškes ir pasižvalgyti po Justiniškes. Privažiavusi prie jų, vėl kreipiuosi į navigaciją, ji man parodo, kad iki artimiausios įkrovimo stotelės 6 min. Pavažiavusi maždaug tiek, kiek prognozuota, atsiduriu prie žiedo. „Atvykote“ pasigirsta balsas iš telefono. Pasidairau, ir vėl, kad rasčiau, ko atvykau, tenka prasukti kelis ratus, kol galiausiai pamatau – įkrovimo stotelė puikuojasi prie pat daugiabučių. Vietos kelios, tačiau ryte, kai lankiausi, laukti eilės nebūtų tekę.
Grįždama Ukmergės gatve sugalvoju dar patikrinti kokį didesnį prekybos centrą. Kairėje išvystu „Senukus“, šalia – „Topo centras“. Apvažiuoju abi stovėjimo aikšteles, vis tik ten įkrovimo stotelės nepamatau. Tiesa, vėl leidžiu sau pasakyt – gal nepastebiu?
Paskutinės dvi rastos įkrovimo stotelės jau kur kas toliau nuo miegamųjų rajonų – nemaža elektromobilių įkrovimo aikštelė laukia prie Operos ir baleto teatro, nors ja naudojasi nemažai, bet vietos prisiglausti ir mano „elektriukui“ buvo. O galiausiai, problemų pasikrauti žaliąjį kompanioną nebuvo ir grįžtant atgal „Edukologijos žiedo“ link, palei upę – prie VCUP.
Vilniuje – tikrai nemažai
Nevairuojant elektromobilio kasdien, pasakyti, ar esamas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas užtektinas, sunku. Greičiausiai kasdieniame gyvenime susidarytų daug situacijų, kurias imituoti per kelias valandas sunku. Vis dėlto, susidaro įspūdis, kad planuojant laiką, naudojantis žemėlapiais bei programėlėmis, sostinėje „žaliasis“ automobiliukas vargu, ar liktų „nepagirdytas“.
Verta pasakyti ir tai, kad važinėdama ryte neradau nė vienos elektromobilio įkrovimo stotelės, kurioje nebūtų vietos jo pasikrauti.
Esminis dalykas, kas įstrigo man, jog rasti įkrovimo stotelę spontaniškai – ne prekybos centre ar miesto pačiame centre, tikrai kiek sunkiau. Daugiabučių namų teritorijose ar rajonuose, tolstant nuo miesto centro, jų mažiau. Bet labiausiai trūksta matomo ir aiškaus ženklinimo, perspėjančio, kur yra artimiausia stotelė, nes kliautis tik telefonu – tikrai ne visada pati geriausia išeitis.
Aišku, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vis tik elektromobilius turintys žmonės dažniausiai juos krauna naktį savo įrengtose aikštelėse garaže ar šalia namų, o mieste išvystyta infrastruktūra labiau skirta kaip papildomas pasirinkimas arba tiems, kurie nuomojasi.
Tiesa, kainos ir krovimo galia visose įkrovimo stotelėse skirtinga. Priklausomai nuo galios ir tiekėjo, krautis automobilį galima, sakykime, nuo 0,35 Eur/kWh iki 0,79 Eur/kWh. Taigi, o jei norėtumėte ieškoti pigesnio, o ne bet kokio varianto, tada jau gali būti, kad pavažinėti ir pasukinėti tektų ilgėliau. Taigi, sakyčiau, kad rasti, kur pasikrauti elektromobilį Vilniuje, tikrai nėra sunku, tačiau rasti už patrauklesnę kainą ar rasti spontaniškai – kiek sunkiau.
Ši publikacija – Susisiekimo ministerijos vykdomos komunikacijos kampanijos „Persėsk į elektromobilį“ dalis.
