Paeksperimentuoti sutiko dvi nė karto savitarnos plovykloje nesilankiusios merginos – automobilius iki šiol plaudavo jų antrosios pusės.
Moterų ralio įkvėptas Rūta Trainytė ir Neringa Simson turėjo labai aiškią užduotį: išsiaiškinti, kaip veikia plovimo programos bei mechanizmai ir nuplauti automobilį, išvalyti saloną. Sutarėme, kad, jei nežinos, kokį mygtuką spausti ar kaip sustabdyti vandens siurblį, prašys pagalbos gretimame skyrelyje automobilius švarinančių vyrų (nes daugiau moterų tuo metu plovykloje nebuvo).
Tiesa, mes nefiksavome laiko, per kurį turėtų būti nuplautas automobilis, ar pinigų sumos, į kurią privalo tilpti damos. Į rankas įteikėme 10 eurų vertės kortelę ir leidome įvykiams tekėti savo vaga.
Pasižiūrėkite, kaip tai atrodė:
Susiorientuoti nesunku, svarbu „neužsižaisti“
Taigi startas ir merginos puola tyrinėti čia pat ant sienos kabantį informacijos stendą. Logiška, juk į namus parsinešę ką tik įsigytą naują daiktą, mes imame nagrinėti jo instrukciją. Arba – norėdami iškepti pyragą, skaitome receptą. Su šia užduotimi merginos susidorojo greitai, pasirinko tinkamą programą.
Pasirinkusios trijų pakopų greito plovimo režimą (padengimas putomis, plovimas ir sausinimas, t.y., skalavimas vandeniu) jos pasielgė gudriai – juk kol kas nežinia, kiek kas kainuoja, per ilgas plovimo režimas gali ištirpdyti nepatyrusių bandytojų sąskaitą. Išsiaiškinusios raudono ir mėlyno purkštukų paskirtį, damos kibo į darbą.
Automobilio padengimas putomis, panašu, buvo greitas, lengvas ir nuoširdžiai linksmas procesas – kam nesmagu žiūrėti, kaip nuo automobilio bėga purvai, o pats automobilis tampa „lyg iš pieno putų plaukęs“. Tik va bėda, kad merginos su visu tuo grožiu kiek „užsižaidė“ ir tik po kiek laiko susizgribo, kad reiktų sekti kortelės sąskaitą. Be to, jos mažiau dėmesio skyrė stogo padengimui putomis, tad vėliau teko atsigriebti plaunant jį vandeniu.
Lengva, smagu, bet laikas – pinigai
Išbandžius pirmą programos punktą – padengimą putomis – kitos jau ėjo „kaip iš pypkės“. Bandytojos greitai suprato, kad laikas tiksi, o pinigai kortelėje pamažu senka. Juk reikia dar šiek tiek kredito pasilikti ir kilimėlių valymui bei salono siurbimui.
Merginos domėjosi pačia plovimo įranga, atkreipė dėmesį, kad ji netepa drabužių, lengva laikyti, patogi valdyti. Iš tikrųjų, jos įsitikino, kad automobilio plovimas yra gan ramus ir netgi nuobodokas procesas: spaudi mygtuką, apibėgi mosuodamas purkštuku, tada spaudi kitą mygtuką ir – vėl ratu apie automobilį. Ir taip mažiausiai tris kartus, nelygu, kokią programą pasirinkai, mat yra dar ir vaškavimas, skalavimas.
Antruoju režimu merginos nuplovė putas, trečiuoju – sausino. Panašu, kad jos niekuomet nebuvo susidūrusios su automobilio sausinimo procedūra vandeniu. Buvo daug nuostabos, kai vietoje lauktos oro srovės ėmė bėgti švarus vanduo.
Štai ir viskas. Automobilis blizga saulėje, purvo lyg nebuvę. Važiuojame prie oro siurblio ir kilimėlių valymo šepečio.
Vieni juokai, bet instrukciją skaityti reikia
Esate matę, kaip gavę dovanų naują žaislą žaidžia vaikai. Mūsų merginos, matyt, jautėsi panašiai. Priėjusios prie „kažkokios dėžės“, tai yra kilimėlių valymo šepečio, jos apsidžiaugė, kad pinigų dovanotoje plovimo kortelėje dar apstu. Įdėjo ją į skaitytuvą, paspaudė mygtuką. Tada – atsinešė kilimėlį, o „dėžė“ tik šmaukšt ir „prarijo“ jį. Čia turbūt buvo linksmiausia automobilio valymo proceso dalis.
Prisikvatojus ligi soties ir supratus, kad kilimą reikia prilaikyti, pamažu atėjo maloni nuostaba – šepetys jį puriai iššukavo. Šiam daiktui, tarsi pūkuotam žvėriukui merginų ištartas „vau!“ pasakė daugiau negu viską. Tai yra – nuo šiol rankinėse plovyklose daugės ir moterų..
Na ką gi, beliko išsiurbti trupinius salone ir pavalyti slenksčius. „Vualia“ – automobilis išdžiūvęs ir švarus. O kaip merginos?
Rankos, kojos, batai, striukės – niekas neištepta, viskas švaru ir sausa. Taigi to „juodo darbo“, kuris turėtų būti skirtas vyriškai auditorijai mes čia nematėme. Moteriškoms rankoms apsilankymas savitarnos plovykloje buvo tiesiog vieni juokai arba „joukun darbs“ (Rūtos frazė). Ir ne tik todėl, kad prisijuokėm vieni į kitus bežiūrėdami, bet ir todėl, kad buvo tikrai paprasta. „Jautėmės taip, lyg plautume automobilį kieme, šalia namų. Toks geras jausmas“, – sutartinai kalbėjo abi bandymo dalyvės.
Kadangi bandomasis automobilio plovimas buvo labiau pramoga, nei sunkus darbas, mes neišduosime, kiek pinigų liko dovanotoje kortelėje. Pasakysime tik, kad dar liko greitam plovimui bei nuodugniam salono valymui. Kortelės forma mokėti už plovimo paslaugą pasirodė visai patogus būdas, nes pats automobilio savininkas gali kontroliuoti, kiek pinigų jis nori išleisti.
Išvada
Automobilį plauti savitarnoje lengva ir paprasta, vyriškos jėgos čia tikrai nereikia, nagučiai nenulūžo, drabužiai liko švarūs, o automobilis – nuostabiai švarus. Na, beveik nuostabiai, juk plovykloje merginos lankėsi pirmą kartą, o tobulumui, kaip sakoma, nėra ribų.
