Suprasti akimirksniu
- Taršos mokestis įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d. Jo tikslas – švarinti Lietuvos automobilių parką, skatinti rinktis mažiau taršias transporto priemones.
- Šalyje apie 90 proc. anglies dvideginio kiekio išmeta kelių transportas. Didžiausią dalį (57 proc.) sudaro išmetimai iš lengvųjų automobilių ir lengvųjų krovininių automobilių.
- Mokestis vienkartinis vienam šeimininkui. Taigi mokėti reikėtų kiekvieną kartą perregistravus automobilį, per 30 dienų nuo registracijos.
- Maksimalus mokestis – kuomet automobilis išmeta daugiau nei 350 gramų CO2 kilometrui – siektų 1,4 tūkst. eurų dyzeliniams automobiliams, 590 eurų benzinu ir 531 eurą – dujomis varomiems automobiliams.
Vitoldas Milius – keliautojas, žurnalistas ir žurnalo „Auto Bild“ redaktorius šį Taršos mokesčio įstatymo projektą vertina kritiškai.
„Aš niekaip nerandu ryšio tarp automobilio registracijos ir gamtosaugos. Jei tai yra taršos mokestis, tai ką jis bendro turi su perregistravimu? Pirmoji registracija man dar suprantama: įveži taršų automobilį ir susimoki. Tačiau kovos su aplinkos užteršimu vis tiek nematau. Tiesiog automobilis pabrangs 100 Eur, ir viskas.
Nerandu ryšio tarp automobilio registracijos ir gamtosaugos.
Juk jei valstybė norėtų apsaugoti šalį nuo taršaus laužo, uždėtų tokias sumas, dėl kurių tikrai nesinorėtų pirkti taršaus automobilio. Kodėl kiekvieną kartą perregistruodamas automobilį, savininkas turės mokėti papildomai – neaišku. Tai – panašiau į rinkliavą, siekį surinkti tam tikrą sumą. Bet su taršos mažinimo politika neturi nieko bendro.“
Skirtingos socialinės grupės
Vitoldo Miliaus teigimu, jei pasiturintis žmogus turi svajonę, tarkime, važinėti galingu 5 l „Ford Mustang“, tai maksimalus benzininiams automobiliams taikomas 590 Eur mokestis jo svajonės tikrai nepakeis.
Pavyzdys, du Mantai – vienas Vilniuje, kitas – Kaune. „Dynami:T“ komandos lenktynininkas Mantas Matukaitis turi įspūdingą šeimos automobilį – „Ford Mustang GT“ su 5 l varikliu. Anglies dvideginio emisija – 299 g/km. 2014 m. pagaminto automobilio rinkos kaina – apie 18–20 tūkst. Eur. Taigi, jei toks mustangas būtų įvežtas į Lietuvą po 2020 m. sausio 1 d., jo savininkui reikėtų susimokėti 410 Eur. Arba 18 410 Eur vietoje 18 000. Kitaip tariant, vienos padangos mokestį.
Projekto „iGo2Dakar“ narys, fotografas Mantas Vilimas vairuoja iš JAV atvežtą „Mustang“ mažesniu varikliu – V6, 3,7 l. Jam reikėtų mokėti 240 Eur vienkartinį registracijos mokestį už taršą (225 g/100 km). Palyginkite su automobilio kaina – 23 tūkst. Eur.: ar toks mokestis privestų atsisakyti „Mustango“?
Kita socialinė grupė – mažas pajamas turintys žmonės, kurie perka automobilius nuo 500 iki 2000 Eur. Pavyzdžiui, „VW Passat“ B5 1,9 TDI (1997–2000 m.). Anglies dvideginio emisija – 148 g/km, galimas mokestis – 170 Eur. Automobilis atitiktų tik EURO 2 standartą.
V.Miliaus manymu, mažas pajamas gaunantis žmogus geriau jau važinės seniena, negu pirks kitą, šiek tiek naujesnį automobilį, papildomai už jį mokėdamas šimtą ar kelis šimtus eurų (registracijos, o ne taršos mokestį...). Taigi šis taršos mokestis tarsi skatintų nieko nekeisti, nes netaikomas šiuo metu Lietuvoje važinėjantiems „laužams“. Kitaip tariant, mažas pajamas turinčiam žmogui naudingiau ir toliau važinėti senu automobiliu, jo nekeičiant.
„Lietuvoje jau važinėjančio seno parko neapmokestinimas, o mokesčio taikymas tik naujai įvežamiems ar perregistruojamiems man kvepia stagnacija“, – atviravo V.Milius.
Būtent neprisirišimas prie EURO standarto labai stebina Vitoldą Milių. Ir dyzelių išskyrimas kaip kažkokios blogybės. Jie į atmosferą išmeta mažiau anglies dvideginio (pagal jo kiekį skaičiuojamas mokestis), todėl koeficientas dyzeliniams – didesnis.
„Juk ne veltui nustatyti EURO taršos standartai. Kodėl mokestis nesiejamas su jais? Tarkime, EURO6 standartus atitinkantis automobilis – nesvarbu, benzininis ar dyzelinis – yra tikrai švarus, lyginant su senais automobiliais, dominuojančiais Lietuvoje, – apibendrino Auto Bild redaktorius. – Tai – labiau rinkliava, nei taršos mokestis, verčiantis rinktis švaresnį automobilį.“
Apie socialinį teisingumą: provincijoje mažiau alternatyvų
Žurnalo „Keturi ratai“ redaktorius Marius Eidukonis taršos mokesčio projekto atsiradimą sveikina, noras reguliuoti šalies autoparko ekologiškumą ir jo naujumą yra gerai.
„Visgi aš labiausiai dėmesį kreipčiau į tokio mokesčio socialinį teisingumą. Naujų ar naujesnių automobilių savininkai, t.y. žmonės, gaunantys vidutines ar didesnes pajamas, automatiškai mokės mažesnius mokesčius, o senesnių ir taršesnių automobilių savininkai, kurie dažniausiai gauna mažesnes pajamas, gyvenantys ne didmiesčiuose, mokės daugiau.
Tai reiškia, kad toks mokestis iš dalies tampa sunkiau pakeliamas. Kodėl paminėjau ir išskyriau didmiestį ir mažesnius miestelius? Jeigu didmiestyje kelionei taršiu automobiliu, už kurį reikės mokėti artimą maksimaliam taršos mokesčiui, žmogus ras alternatyvą, tai provincijoje – ne. Tad kaip bus kompensuojamas žmogaus mobilumo vakuumas, kai dėl per didelio mokesčio jis negalės važinėti automobiliu ir sunkiai pasieks gydymo įstaigas ar bankomatus didmiesčių centruose?
Manau, kad mokestis yra tinkamas ir reikalingas sprendimas, tačiau infrastruktūros susisiekimas beautomobiliams gyventojams ar planas, kaip bus kuriama, turi būti pateiktas kartu su mokesčio įstatymu.“
Finansinės baudos Lietuvai
Anot Aplinkos ministerijos strategų, šis mokestis padėtų mažinti taršių automobilių naudojimą ir skatintų naudotis mažataršiais. Tai leistų gerinti miestų ir gyvenviečių oro kokybę, pagerėtų ir žmonių sveikata. Priėmus įstatymą, palaipsniui pasikeistų šalies TP parko struktūra – sumažėtų taršių automobilių skaičius ir proporcingai padidėtų mažataršių. Todėl sumažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD ) kiekis.
Norint pasiekti Lietuvai nustatytą tikslą 9 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, būtina 2021–2030 m. neviršyti 126,6 mln. t kvotos. Jeigu bus perviršis, mūsų šalis turės jį padengti atitinkamu kiekiu rinkoje įsigytais kreditais. Prognozuojama, kad išmetamas ŠESD kiekis 2021–2030 m. Lietuvoje sieks 140 mln. t. Padengti perviršį, preliminariais skaičiavimais, kainuotų 348 mln. Eur. Vien tik transporto sektoriaus ŠESD kvotoms padengti prireiktų apytiksliai 243 mln. Eur.
Kodėl dyzeliniams automobiliams – išskirtinis dėmesys?
Aplinkos ministerijos pranešime sakoma, kad transporto sektorius labai prisideda prie didžiųjų miestų užterštumo kietosiomis dalelėmis ir azoto oksidais. Viena pagrindinių problemų – dyzelinu varomos TP išmeta gerokai daugiau šių teršalų, palyginti su kitomis degalų rūšimis. Kitose Europos šalyse pradėti taikyti dyzelinu varomų TP eismo ribojimai skatina tų šalių gyventojus atsisakyti tokių automobilių. Didelė tikimybė, kad daug jų bus atgabenta į Lietuvą ir parduodama. Palyginti maža kaina skatintų gyventojus įsigyti tuos taršius automobilius.
Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km.
Jeigu įstatymas bus priimtas, dabartiniai taršių TP valdytojai ar jais tapusieji iki 2020 sausio 1 d. neturės mokėti taršos mokesčio už jų valdomas TP. Jį turės mokėti tie, kurie taršių TP valdytojais bus tapę nuo 2020 m. sausio 1 d.
