Apie kelis pagrindinius savivaldybės atstovai jau yra kalbėję: miestui būtina išasfaltuota Mykolo Lietuvio gatvė, visiškai naujai nutiesta Šiaurinė gatvė – jos techninis projektas jau rengiamas. Trūksta aplinkkelio jungiamųjų kelių su Rygos g. bei Girulių viaduku, planuojamas Pavilnionių gatvės pratęsimas iki Ukmergės g. Taip pat įrengta ne visa infrastruktūra pėstiesiems bei dviratininkams. Daugelis pagrindinių darbų turėtų būti padaryta jau 2017–2018 metais, ilgiau užtrukti turėtų tik Šiaurinės gatvės statyba.
A.Pakėnas: „Kol kas nematau kritiškų vietų, nors tokių yra dar ankstesnėse atkarpose. Man visada keistas buvo šio aplinkkelio nuvažiavimas link Gariūnų, į Kauną“.
Kritiškoms vietoms įvertinti reikia laiko
Dar neatidarius aplinkkelio, dalis vilniečių bijojo, kad naujasis kelias vietomis sukels eismo spūstis – grėsmė eismo srauto padidėjimui numatoma Oslo, Ukmergės, Pavilnionių gatvėse. Tačiau vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, vienas pirmųjų pravažiavęs naująja aplinkkelio atkarpa, neslėpė – reikia palaukti.
„Kol kas nematau kritiškų vietų, nors tokių yra ankstesnėse atkarpose. Man visada keistas buvo šio aplinkkelio nuvažiavimas link Gariūnų, į Kauną, kur sulėtėji į vieną siaurą vietą. Naujoje atkarpoje aš tokių vietų nematau. Manau, kad padidės srautas, kuris suks link Kauno – gali būti ten užsikimšimas didesnis“, – kalbėjo vairavimo mokyklos „Amplius“ vadovas.
Jo įžvalga pasitvirtino: jau ketvirtadienį, praėjus porai dienų po aplinkkelio atidarymo, eismas Oslo gatve rytinio piko metu sustojo – čia įvyko net du eismo įvykiai. Vienas – ties vakarinio aplinkkelio ir Oslo g. susijungimu (važiuojant link Gariūnų), kitas – jau pravažiavus Gariūnų tiltą. Abiejų avarijų priežastimis galima įvardyti vairuotojų nepripratimą prie pakitusių eismo sąlygų ir didesnio transporto kiekio.
„Bijoti Karoliniškių ar kitų rajonų gyventojams nereikėtų – miestui aplinkkelis reikalingas. Kiekvienas miestas juos turi. Blogybė bus viena. Atsiras nauji maršrutai ir kai kurie vairuotojai pradės važinėti tomis rajonų gatvėmis, kuriomis iki šiol nevažiavo“, – pasakojo A.Pakėnas.
Jis pateikė asmeninį pavyzdį, nes gyvena Žvėryne ir su tokia problema susiduria kasdien. Kai pradėjo didėti spūstys prie Edukologijos universiteto žiedinės sankryžos, žmonės pradėjo dažniau važiuoti pro Sakalų, Liepyno, Stumbrų gatves, kur anksčiau eismo srautas būdavo minimalus.
„Dabar, norėdami aplenkti Saltoniškių ir T.Narbuto g. sankryžą bei toliau esantį „žiedą“, žmonės bando lįsti per siauras gatves, kurios tam nepritaikytos. Manau, kad aplink aplinkkelį esančių rajonų gyventojai bijo to paties“, – svarstė specialistas. Kai kuriose vietose, kaip Pavilnionių gatvėje, numatyti didesnį eismo srautą galima jau dabar – daug žmonių iš aplinkkelio į Pašilaičius ar Justiniškes važiuos būtent šia gatve.
Aplinkkelis be problemų neįmanomas
Kalbėdamas apie keistas vietas, kaip kad šviesoforu reguliuojamą Ukmergės g. ir aplinkkelio sankryžą, A.Pakėnas atsiribojo nuo kaltinimų.
„Aš tos vietos dar neįkirtau. Tačiau ar mes turime alternatyvą rinktis ką nors kito? Jeigu man reikia nuvažiuoti BIG prekybos centro link? Nežinau, ar aš turiu kitą galimybę, kaip tik pasirinkti sankryžą su šviesoforu“, – kalbėjo vairavimo instruktorius.
Mes visi labai mokame teisintis ir galime paaiškinti, kodėl nepadarėme vieno ar kito dalyko.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai šviesoforo pasirinkimą šioje vietoje aiškino paprastai: neva nuo Panevėžio atjudantis eismo srautas turėtų rinktis važiavimą aplinkkeliu, o ne Ukmergės gatve, šalia kurios daug daugiabučių namų. Siekiant išvengti didelio eismo srauto Ukmergės gatvėje, dar projektuojant aplinkkelį čia buvo numatyta šviesoforu reguliuojama sankryža.
„Mes visi labai mokame teisintis ir galime paaiškinti, kodėl nepadarėme vieno ar kito dalyko. Kiek tai realu ir atitinka tikrovę, jau kitas klausimas. Galbūt buvo tiesiog pataupyta vietoje to, kad būtų padaryta papildoma atšaka – gal taip bandyta projektą padaryti pigesnį“, – svarstė A.Pakėnas.
Jis pateikė pavyzdį, kas būtų perkant naują automobilį, jeigu norėtume jį padaryti kiek pigesniu. Pardavėjas gali siūlyti jį įsigyti, pavyzdžiui, be ratų ar stiklo.
„Kai kurie projektai eisme man primena tokią dviejų ratų kombinaciją. Kartais norint atpiginti, atpiginama taip, kad visas projektas tampa sunkiai suvokiamas. Suprantame, kad sakyti, kaip paveiks srautus tas šviesoforas, dar sunku. Šviesoforas niekada nėra gerai, jis visąlaik stabdis, tačiau palaukime, kol nuslūgs šventinė karštligė“, – neskubėjo vertinti eismo specialistas.
Jis pažymėjo, kad eismo organizatoriai turėtų daugiau komunikuoti su gyventojais – galbūt demonstruoti brėžinius, schemas, paviešinti išankstinius eismo srautų pakitimo skaičiavimus ir pan. Šiuo metu, kai jokie visiems suprantami brėžiniai nėra viešinami, gyventojams neretai kyla visiškai nepagrįstų baimių. Panašiai yra ir naujojo aplinkkelio atveju: kai kurių rajonų žmonės aplinkkelio atidarymo pradėjo bijoti tiesiog dėl nežinomybės.
