Jurgiui Adomavičiui paklausus, ar matosi skirtumas tarp automobilių pardavėjų Lietuvoje ir D.Britanijoje, L.Boguševičius nusijuokė: „Kosminis skirtumas. Bet tam yra paprastas paaiškinimas. Mes iš Sovietų Sąjungos ištrūkome tik 1991-aisiais.“
Jis atkreipė dėmesį, kad Vakaruose tuo metu jau buvo įprasta pirkti automobilį išperkamosios nuomos būdu, o lietuviai tik neseniai ėmė suprasti, kad automobilis nėra amžinas daiktas. Tuo metu ne visi pardavėjai spėjo suprasti, kad kartą prispaudę žmogų pirkti jam ne visai tinkamą automobilį rizikuoja, kad jis niekada negrįš ir nerekomenduos draugams.
L.Boguševičius atskleidė, ką svarbu žinoti perkant naują ar nedaug naudotą automobilį.
Nuo ko priklauso nuolaidos
Pasak pašnekovo, nėra vieno standarto, kiek pardavėjai gali nuleisti nuo automobilio kainos. Nuolaida priklauso nuo daugelio smulkių dalykų, kurie dažnai net nesusiję su pirkėju.
Pavyzdžiui, įtakos gali turėti pirkimo data, kiek laiko automobilis prabuvo sandėlyje ar kaip gerai tą mėnesį sekėsi salono pardavimų vadovui.
„Pardavėjas turi labai mažą sprendimo priėmimo ribą. Jie yra gavę fiksuotą intervalą nuo–iki, kiek jie gali duoti nuolaidos, ir ties čia jų laisvė baigiasi. Sprendimą dažniausiai priima pardavimų vadovas“, – tvirtino L.Boguševičius.
Todėl jei automobilį įsigyti nėra skubu ir norisi būtent to modelio, o kaina netenkina, baigus derėtis su pardavėju galima į pokalbį prijungti ir pardavimų vadovą bei paprašyti pranešti, kada atsiras galimybė didesnei nuolaidai.
Pardavėjai gali meluoti
Įprasta manyti, kad turgaus prekeiviai gali apgauti ir įkišti trūkumų turintį automobilį, o salonai yra būdas tokių apgavysčių išvengti, tačiau L.Boguševičius pastebėjo, kad aklai pasitikėti pardavėjais negalima ir čia.
„Lietuviai pardavėjai ne visi yra moraliai teisingi ir kartais nori išnaudoti senyvo amžiaus žmonių patiklumą“, – tvirtino jis ir prisiminė atvejį, kai apynaujį automobilį norėjęs pirkti vyriškis gamintojo atstovybėje išgirdo, neva jie niekada nėra tos mašinos matę.
Tik kai automobilio savininkas pats nuvyko kartu ir pardavėjui į akis pasakė: „Tu pats man ją prieš dvejus metus pardavei, o prieš pusę metų pats priėmei į servisą“, šis pripažino teisybę. Tuo metu pirkėjas atskleidė, kad per pirmąjį apsilankymą automobilį „pamiršęs“ pardavėjas jam iš karto mėgino parduoti salone buvusį demonstracinį modelį.
Ir tai buvo ne vienintelė L.Boguševičiaus patirtis su tiesos nuslėpimu automobilių salonuose.
Pasak pašnekovo, „Deals on Wheels“ verslo modelis pasaulyje nėra naujiena, o Didžiojoje Britanijoje, kur Laurynas gyveno aštuonerius metus, tokie automobilių pirkimo pagalbininkai net buriasi į asociacijas ir dėl geresnių kainų derasi tiesiai su automobilių gamyklomis.
Tuo metu Lietuvoje derėtis dėl geresnės automobilio kainos per tarpininką vis dar nėra įprasta.
Svarbu įsivertinti, kiek išleisite automobiliui
Pašnekovas atkreipė dėmesį į dar vieną dažną klaidą, kurią vairuotojai daro prieš pradėdami ieškoti automobilio.
„Įsivertinkite, kiek norite jam išleisti. Ne kiek galite, o kiek norite. Čia esminis skirtumas. Gali būti, kad galėtumėte išleisti ir daugiau, bet automobilis neturi būti kilpa po kaklu. Neverta aukoti savo gyvenimo dėl mašinos“, – pabrėžė jis.
Net perkant automobilį lizingu neverta rinktis brangiausio galimo automobilio, nes prisiėmus ant galimybių ribos esantį finansinį įsipareigojimą gali kilti problemų susirgus, netekus darbo ar tiesiog norint išvykti atostogų.
Poreikiai svarbiau už statusą
Besirenkant automobilį svarbu įvertinti visus savo poreikius, į šoną nustumiant mintį „ką kaimynai pagalvos“.
„Automobilis turi tiesiog džiuginti. Ne tiek turi rūpėti, ką kaimynas ar bendradarbiai sakys, kiek pats turi jaustis laimingas į jį lipdamas, – sakė L.Boguševičius. – Jei pirkai jį tik dėl statuso, kentėsi vardan to, kad kiti tau pavydėtų. Man tai yra protu nesuvokiamas dalykas.“
Visas pokalbis:
