Lietuvoje transporto priemonių techninės apžiūros paslaugas teikia 10 įmonių, pasidalinusių šalį į 10 regionų. Tai reiškia, kad viename regione veikia tik vienas techninės apžiūros paslaugų centras, o absoliuti monopolija konkrečioje teritorijoje įgalina siūlyti klientams pačias aukščiausias paslaugų kainas, kokias tik leidžia 2004 m. priimtas LR susisiekimo ministro įsakymas. Toks monopolis kenkia ne tik žmonėms, kurie turi mokėti maksimalią kainą už paslaugas, bet ir valstybei.
Šiuo metu esanti tvarka sudaro išskirtines sąlygas paslaugų teikimui, o tai prieštarauja Europos Bendrijos sutarties 101 straipsniui, draudžiančiam bet kokius veiksmus, trukdančius, ribojančius ar iškraipančius konkurenciją vidaus rinkoje. Tokie atvejai nepraslysta nepastebėti tarptautiniu mastu ir turi įtakos atliekamiems valstybių reitingavimams pagal verslo kūrimosi, investavimo galimybes konkurencinę aplinką ir kitus kriterijus.
Šiuo metu Konkurencijos taryba taip pat turi pateikti savo išvadas dėl konkurencijos techninių apžiūrų centrų rinkoje. Tad esamą situaciją buvo ir yra būtina taisyti.
Viešojoje erdvėje komunikuojama visuomenei, kad liberalizavus techninių apžiūrų politiką, autoservisams bus suteiktos teisės teikti paslaugas, išaugs šių paslaugų kainos, tačiau šie teiginiai ne tik klaidingi, bet ir nelogiški.
Svarbu pabrėžti, kad inicijuojami tvarkos pakeitimai nepaveiks kainų pokyčio – jos nekils, nes jau nėra kur kilti. Maksimali kaina yra nustatyta jau minėtu 2004 m. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3–37. Todėl dar kartą atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu taikomos paslaugų kainos veikiančiuose techninės apžiūros centruose jau yra maksimalios.
Jeigu nebus ministro kito įsakymo, tai kainos bus reglamentuojamos ta pačia tvarka, kaip iki šiol. Vadovaujantis sveikos konkurencijos teorija, siekiant pritraukti klientą bei užimti poziciją rinkoje, kainos gali tik mažėti.
Kas galėtų atlikti TA
Nepagrįstas teiginys yra ir šis: privalomąją techninę apžiūrą teiks bet kas, todėl gali kilti rizika dėl specialistų nekompetencijos ir automobilio saugumo. Pabrėžiu, kad jokia įmonė negaus šios teisės „automatiškai“ – visi paslaugų teikimą reglamentuojantys dokumentai labai aiškiai apibrėžia tvarką, kokios įstaigos gali tai daryti ir kaip jos yra akredituojamos.
Įmonė, pradėdama tokią veiklą turi būti akredituota pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17020:2012 kaip A tipo kontrolės įstaiga. A tipo kontrolės įstaiga tai aukščiausius nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimus atitinkanti įstaiga akredituojama Nacionalinio akreditacijos biuro prie LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Tad atitikti visus būtinus reikalavimus tikrai negalės bet kas.
2008 m. tuomečio susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus įsakyme numatyta, kad technines apžiūras teikiančios įmonės negali užsiimti veikla, susijusia su transporto priemonių projektavimu, gamyba, prekyba, taip pat technine priežiūra ir (ar) remontu, išskyrus atskirais atvejais nedidelės apimties žibintų reguliavimo darbus, už kuriuos papildomas mokestis negali būti imamas.
Tai reiškia, kad apžiūros paslaugas teikiančios įmonės nebus suinteresuotos pasipelnyti iš neva nustatytų gedimų, ir apskritai šios dvi veiklos negali būti tarpusavyje suderintos, nes taip numatyta minimame įsakyme bei dabartiniame pakeitimų projekte.
Matomi pirmieji Vyriausybės žingsniai, kuriais siekiama pakeisti monopolinę situaciją, yra sveikintini. Ilgą laiką monopolinėmis sąlygomis veikiančios įmonės piktino verslo atstovus, norinčius ir galinčius teikti kokybiškas techninės apžiūros paslaugas, bet negalinčius to padaryti įstatymiškai. Tikėtina, kad numatomi pakeitimai atvers duris sveika konkurencija paremtam verslui.
Mantas Andriuškevičius yra UAB „Kiwa Inspecta" generalinis direktorius, bendrasteigėjas. UAB „Kiwa Inspecta" tai tarptautinė akredituota kontrolės, atitikties vertinimo, sertifikavimo bei bandymų įstaiga.
