Norint preliminariai apskaičiuoti degalų sąnaudas, dažniausiai atliekama standartinė veiksmų seka. Pirmiausia automobilio bakas pripildomas degalų, pasižymimi odometro rodmenys (arba jis atstatomas į nulinę padėtį) ir važinėjama iki užsidega signalinė lemputė, įspėjanti apie besibaigiančius degalus. Tuomet automobilio bakas vėl pripildomas ir atliekami matematiniai veiksmai – įpiltas degalų kiekis padalijamas iš nuvažiuoto atstumo ir padauginamas iš 100. Taip gaunamas degalų kiekis, kurio reikia 100 kilometrų nuvažiuoti.
Didesnės sąnaudos gali reikšti gedimą
Kaune įsikūrusio Raimondo autoserviso savininkas ir vadovas Raimondas Žumbakys atkreipia dėmesį, kad įtakos degalų sąnaudoms turi ir automobilio techninė būklė, ir netgi metų laikas. Žiemą, oro temperatūrai nukritus iki -10oC ar dar žemiau, degalų sąnaudos gali išaugti net 15-20 proc. Taip nutinka todėl, kad prireikia daugiau laiko, o tuo pačiu – ir degalų, automobilio variklio darbinei temperatūrai pasiekti.
Vis dėlto, jeigu šaltis smarkiai nesikandžioja, automobilis iš pirmo žvilgsnio atrodo techniškai tvarkingas (slėgis padangose atitinka rekomendacijas, atliktas ratų suvedimas, pakeisti eksploataciniai skysčiai), o degalų sąnaudos važinėjant įprastu maršrutu padidėjo bent 10 proc., R. Žumbakys rekomenduoja atkreipti dėmesį į degalų tiekimo sistemos būklę.
Meistro teigimu, dažniausiai pasitaikantis dyzelinių automobilių degalų tiekimo sistemos gedimas – sudilę arba užsikimšę degalų purkštukai. Netvarkingi purkštukai neįpurškia reikiamo degalų kiekio į variklio cilindrą. Taip nutikus vairuotojai pastebi, kad degalų sunaudojama vis daugiau, užvesti automobilį tampa vis sunkiau.
Kitos pasitaikančios degalų tiekimo sistemos problemos, kurias gali signalizuoti padidėjusios dyzelino sąnaudos, – sugedę aukšto slėgio siurbliai, užterštas bakas, filtrai ar tepalai. Juos skubantys vairuotojai, pasak R. Žumbakio, dažnai pamiršta pakeisti laiku.
Kokybiškas dyzelinas – gedimų profilaktika
Autoserviso vadovo teigimu, ir dyzelino purkštukų, ir kitų automobilio detalių gedimus gali sukelti vairuotojų pasirinkti nekokybiški degalai. Prastos kokybės dyzeline esą gausu įvairių „šiukšlių“, gadinančių detales, užteršiančių degalų tiekimo sistemą. Pašalinti jų sukeltus padarinius, priklausomai nuo konkretaus gedimo, gali atsieiti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.
Norint išvengti minėtų problemų R. Žumbakys rekomenduoja rinktis paties išmėgintą naujos kartos dyzeliną, į kurio sudėtį įeina ne mažiau kaip 15 proc. sudaranti pagal NEXBTL technologiją iš biomasės pagaminta dalis. Tokia dyzelino sudėtis lemia iki 5 proc. mažesnes degalų sąnaudas ir iki 4 proc. didesnę automobilio galią.
Be to, palyginti su tradiciniu dyzelinu, žiemai skirto naujos kartos dyzelino atsparumas šalčiui yra gerokai didesnis. Jo drumstimosi temperatūra yra -32oC, o žemiausia temperatūra, kuriai esant galima naudoti šį dyzeliną siekia, -37oC.
NEXBTL technologiją, skirtą pirmojo ir kol kas vienintelio pasaulyje dyzelino gamybai iš biomasės, užpatentavo Suomijos korporacija „Neste“. NEXBTL dyzelinas pasižymi unikalia molekuline sandara – jis gaminamas hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus. Lietuva tapo pirmąja užsienio rinka, kurioje pradėtas pardavinėti visiems metų laikams skirtas ir ne mažiau 15 proc. NEXBTL turintis dyzelinas.