Tačiau vis dažniau girdime kalbas apie eismo įvykius, kuriuose paspirtukininkai tampa aukomis ar net kaltininkais. Lietuvos policijos duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį įvyko daugiau eismo įvykių, kuriuose dalyvavo važiuojantys elektriniais paspirtukais, nei per visus praėjusius metus. Panaši tendencija stebima tiek Europoje, tiek kituose žemynuose. Vienos šalys ar miestų savivaldos jau dabar sugriežtino reglamentavimą, kitos – dar tik svarsto, kaip spręsti šią problemą.
Norėdama paskatinti diskusiją ir išklausyti savivaldybių atstovų, visuomeninių organizacijų, saugaus eismo specialistų bei visų piliečių nuomonę, Susisiekimo ministerija kviečia siųsti savo idėjas dėl e-paspirtukų dalyvavimo viešajame eisme tvarkos el. paštu konsultacijos@sumin.lt.
Šiuo metu galiojantys reikalavimai e-paspirtukų vairuotojams
Kaip primena Susisiekimo ministerija, e-paspirtukus, kurių galingumas neviršija 1kW, o maksimalus greitis – 25 km/val., teisės aktai prilygina motoriniams dviračiams. Tokių e-paspirtukų vairuotojai turėtų nepamiršti, kad jiems taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviratininkams.
E-paspirtukus, kurių galingumas neviršija 1kW, o maksimalus greitis – 25 km/val., teisės aktai prilygina motoriniams dviračiams.
Tiek dviračio, tiek e-paspirtuko vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Važiuojant pro pėsčiąjį privalu sumažinti greitį iki žmogaus ėjimui artimo greičio (3–7 km/val.) ir išlaikyti saugų atstumą. Be to, norėdamas kirsti kelią pėsčiųjų perėja, ir e-paspirtuko, ir dviračio vairuotojas privalo nulipti nuo transporto priemonės ir saugiai ją vestis.
Važiuojant keliu tamsiu paros metu reikia vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, turėti įjungtus žibintus. Ten, kur nėra dviračių takų ar dviračių juostų, kelkraščių, dviračiams leidžiama važiuoti šaligatviais.
Kaip keisis susisiekimas miestuose
Mūsų šalies didmiesčiai ir kurortai visai neseniai pasitvirtino darnaus judumo mieste planus, kuriuose po diskusijų su miestų gyventojais ir suinteresuotomis institucijomis savivaldybės nusimatė gaires, kaip susisiekimo sistema bus plėtojama miestuose artimiausią dešimtmetį.
Ieškoti darnaus judumo sprendimų bei sparčiau plėtoti dviračių takų infrastruktūrą savivaldybes skatina ir skiriamos Europos Sąjungos fondų investicijos.
Galima tikėtis, kad miestų infrastruktūra bus planuojama pirmiausiai galvojant apie tai, kad susisiekimo sistema būtų pritaikyta patogiam ir saugiam pėsčiųjų, dviratininkų eismui, viešojo transporto patrauklumo didinimui.
„Parengtuose darnaus judumo miestų planuose didelis dėmesys skiriamas bemotorio susisiekimo ir viešojo transporto infrastruktūros plėtrai ir rekonstrukcijai. Siekiama, kad šios infrastruktūros plėtra suteiktų galimybę žmonėms kasdienes keliones atlikti alternatyviais būdais, nesinaudojant nuosavu automobiliu.
Žinoma, infrastruktūros gerinimas yra tik priemonė, kuri sukuria galimybes keliauti kitaip, tačiau šiuo atveju labai daug priklauso ir nuo žmogaus keliavimo įpročių pasikeitimo. Dabar didelė dalis žmonių yra įpratusi keliauti nuosavu automobiliu, nes, manoma, kad taip yra patogiau, greičiau ir priimtiniau, bet kai paskaičiuoji, kiek laiko keliaudami iššvaistome stovėdami automobilių spūstyse, kokią įtampą žmonėms tai sukelia ir kaip spūsčių sukeliama oro tarša atsiliepia žmonių sveikatai, judėjimas pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku tampa daug patrauklesniu pasirinkimu.
Tą patvirtina pastaruoju metu vis dažniau gatvėse sutinkami elektrinių paspirtukų naudotojai, kurie kaip vieną iš pagrindinių privalumų įvardina greito susisiekimo galimybę“, – sako Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius.
Kas apsaugos pėsčiuosius?
Akivaizdu, kad tiek e-paspirtukų, tiek elektrinių dviračių mūsų keliuose daugės, tiek dėl to, kad jie tampa vis labiau įperkami, tiek dėl to, kad šiuolaikiniam miesto gyventojui jie tampa jo gyvenimo būdo dalimi.
Pritaikytos infrastruktūros plėtra leidžia tikėtis, kad judėjimas bus darnesnis, o konfliktų mažės.
„Kaip rodo kitų valstybių patirtis, dviračių ir e-paspirtukų transporto populiarumas ir eismo saugos reikalavimai yra suderinami ir vienas kitam netrukdo, tinkamai įrengiant naują ar rekonstruojant esamą infrastruktūrą, mažinant konfliktinių taškų skaičių ir priimant šiuolaikiškus eismo organizavimo sprendimus.
Dviračių ir e-paspirtukų transporto populiarumas ir eismo saugos reikalavimai yra suderinami.
Svarbu, kad savivaldybės imtųsi esminių pokyčių įrengiant ir plečiant dviračių transportui būtiną atskirą infrastruktūrą, o eismo dalyviai būtų atidūs ir pagarbūs vieni kitiems“, – sako Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Dmitrij Bial.
Neabejotina, kad konkretaus transporto priemonę valdančio žmogaus eismo ir bendrosios kultūros lygis yra vienas esminių eismo saugą lemiančių veiksnių.
Pagarba kitam eismo dalyviui, suvokimas, kad labiausiai saugoma turi būti pažeidžiamiausia grandis – pėstieji > paspirtukininkai > dviratininkai, – lemia, kiek saugūs būsime keliaudami.
Priminimas: savo idėjas dėl e-paspirtukų dalyvavimo viešajame eisme tvarkos siųskite el. paštu konsultacijos@sumin.lt.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
