Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, su elektriniais paspirtukais susijusių incidentų metu nukenčia ne tik jų vairuotojai, bet ir kiti eismo dalyviai, įskaitant apgadintus automobilius. Anot eksperto, dažniausia šių nelaimių priežastimi yra neatsargus elgesys kelyje.
Žala siekė tūkstantį eurų
Kad elektriniai paspirtukai kelia pavojų, liudija ir medikų perspėjimai. Skaičiuojama, jog vien į Vilniaus universitetinę ligoninę kasdien vidutiniškai pristatoma po kelis jų vairuotojus. Draudimo bendrovė ERGO taip pat fiksuoja išaugusį incidentų, susijusių su šia transporto priemone, skaičių.
„Nuo balandžio mėnesio esame fiksavę daugiau nei 20 atvejų, kai buvo sužaloti elektrinių paspirtukų vairuotojai. Apie 35–40 proc. šių incidentų sudaro susidūrimai su kitais eismo dalyviais, likusieji – traumos nukritus nuo paspirtuko. Kalbant apie nelaimingus atsitikimus, nemaža dalis susižeidusiųjų yra nepilnamečiai“, – detalizuoja R.Bieliauskas.
Draudiko atstovo teigimu, kol kas elektrinių paspirtukų žalos dar neaplenkė dviračių žalų, tačiau jų daugėja. „Dažniausi sužalojimai yra veido bei dantų, taip pat įvairūs rankų ir kojų nubrozdinimai. Tiesa, žinome, kad yra pasitaikę ir gerokai rimtesnių traumų, pavyzdžiui, atvirų kaulų lūžių“, – priduria draudimo ekspertas.
Anot jo, kai kuriais atvejais dėl nelaimingų atsitikimų yra kalti patys elektrinių paspirtukų vairuotojai, tačiau pasitaiko ir situacijų, kai juos parbloškia automobiliai. „Visai neseniai turėjome atvejį, kurio metu buvo padaryta išties nemenka finansinė žala. Asmuo, važiavęs su paspirtuku A juosta, buvo užkliudytas mūsų kliento automobilio. Atlikus vertinimą paaiškėjo, kad už sugadintą paspirtuką ir drabužius žala siekė kiek daugiau nei tūkstantį eurų“, – pavyzdį pateikė R.Bieliauskas.
Užsienis griežtina taisykles
Incidentai su elektriniais paspirtukais – problema, egzistuojanti ne tik Lietuvoje. Užsienio valstybėse jau netgi fiksuota elektrinių paspirtukų vairuotojų mirties atvejų, kai šie pateko į tragiškus eismo įvykius.
„Gegužę Švedijoje įvyko nelaimė, kurios metu paspirtuko vairuotojas, leisdamasis nuo kalno, susidūrė su automobiliu ir žuvo. Šis incidentas sukėlė diskusijų bei netgi pradėta rimtai svarstyti elektrinius paspirtukus minėtoje Skandinavijos šalyje visiškai uždrausti“, – pasakoja R.Bieliauskas.
Tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Ispanija bei Prancūzija ketina stipriai griežtinti elektrinių paspirtukų naudojimo taisykles. Štai prancūzai nuo rugsėjo ketina drausti minėtoms transporto priemonėms važiuoti šaligatviais, kad būtų apsaugoti pėstieji.
Vokietijos sostinėje taip pat žadama įvesti griežtas taisykles elektriniams paspirtukams, o Barselonoje jų nuomos platformos buvo apskritai uždraustos. Pasak R.Bieliausko, ir Lietuvoje pasigirsta vis garsesnių kalbų apie griežtesnį elektrinių paspirtukų naudojimo reglamentavimą.
Derėtų pasirūpinti saugumu
Remiantis dabartinėmis taisyklėmis, elektriniu paspirtuku galima važiuoti tiek šaligatviu, tiek važiuojamąja kelio dalimi kuo arčiau dešiniojo krašto, tiek dviračių taku. Pasak R.Bieliausko, nors tokiu paspirtuku draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas, o nepilnamečiams būtinas šalmas, pastarieji reikalavimai neretai vis dar yra ignoruojami.
„Gatvėje iš tiesų galima pamatyti atvejų, kai paspirtukų vairuotojai nepaiso reikalavimų ir važiuoja per sankryžas kartais net nepristabdę. Būtent tokiose situacijose, kai iš šalutinio kelio netikėtai išnyra automobilis, ir įvyksta nelaimės. Tuomet nukenčia ne tik paspirtuko vairuotojas ir jo turtas, bet ir apgadinami automobiliai“, – kalba R.Bieliauskas.
Dar viena problema, kurią įžvelgia draudimo bendrovės ERGO atstovas, yra neatsakingas tėvų elgesys. Ekspertas prisimena situacijų, kai tėvai mažamečius vaikus vežasi kartu su savimi paspirtukais, nors šie nėra aprūpinti apsaugos priemonėmis.
„Vaikas ne tik privalo būti su šalmu, bet ir derėtų jam uždėti papildomas apsaugas. Būtų dar geriau, jei ir pilnamečiai asmenys, važiuodami elektriniu paspirtuku, rūpintųsi savo saugumu ir dėvėtų šalmą bei kitas apsaugas. Suprantama, kad dar svarbiau yra laikytis Kelių eismo taisyklių ir visuomet pirmiau galvoti apie saugumą, o ne kaip greičiau pasiekti savo tikslą“, – pataria R.Bieliauskas.
