Taigi ji mielai sutiko prisijungti prie projekto „Būk modernus – keisk ratus“ ir pasižiūrėti, kaip jai sektųsi gyventi be automobilio.
Taupo ir pinigus, ir laiką
„Visada renkuosi galimybę judėti darniai, tačiau mūsų šeima gyvena užmiestyje, todėl visiškai atsisakyti automobilio negalėjome. Dėl šios priežasties ieškojome sprendimo ir atradome elektromobilį“, – savo patirtimi dalijasi žinoma atlikėja.
Moteris neabejoja: tai vienas patogiausių, pigus, daug privalumų turintis kelionės būdas.
Po pusmečio kelionių šia transporto priemone moteris neabejoja: tai vienas patogiausių, pigus, daug privalumų turintis kelionės būdas iš užmiesčio į miestą ir važinėjant jo centre.
Automobilį I. Puzaraitės-Žvagulienės šeima bene visada įkrauna namuose – to pakanka nuvažiuoti apie 150 kilometrų. Tad dažnai kelionės kaštai atsieina vos kelis eurus, o ir transporto priemonės statymas mieste – nieko nekainuoja.
Naudojantis elektromobiliu, taupomi ne tik pinigai, bet ir laikas: tuo metu, kai miesto gatvių arterijas užkiša kamščiai, šie automobiliai juos aplenkia, nes turi galimybę važiuoti ir viešojo transporto juostomis.
I.Puzaraitė-Žvagulienė juokiasi, kad elektromobilis per pastarąjį pusmetį visiškai užkariavo jos šeimos dėmesį.
Įmanoma nuvažiuoti ir į pajūrį
Žinoma moteris pasakoja, kad užsikrėtusi darnaus judėjimo virusu, išbandė kelionę elektromobiliu ir nuo sostinės iki Lietuvos pajūrio. „Tolimesnės kelionės sudėtingos, tačiau įmanomos“, – sako ji.
Pagrindinis tokios kelionės trūkumas – nepakankamai išplėtotas įkrovimo stotelių tinklas. Todėl stabtelėjus prie įkrovimo stotelės dar tenka palaukti. „Tai nepatogu skubantiems žmonėms, tačiau kai keliauji su vaikais, esi įpratęs prie nuolatinių stabtelėjimų. Kita vertus, tai rodo, kad kelionę turi planuoti ir neleisti kantrybei taip lengvai išsekti“, – pasakoja I.Puzaraitė-Žvagulienė.
Kaip pastebi pašnekovė, būtina įvertinti ir tai, kad kelyje į pajūrį bene visos elektromobilių įkrovimo stotelės yra nemokamos, o tai reiškia, kad ir kelionė tokiu atveju visiškai nieko nekainuoja. Jei laikas nespaudžia, tuomet rinktis tokį kelionės būdą tikrai verta.
Darnus judėjimas neatsiejamas nuo sveikos gyvensenos
I.Puzaraitė-Žvagulienė teigia, kad šiuo metu labai svarbu gyventi ne tik sveikai, bet ir darniai: didėjanti aplinkos tarša, klimato kaita ir kiti panašūs veiksniai turi didelės įtakos žmonių gyvensenai.
Kas liks po mūsų vaikams?
„Viena vertus, mes išties per daug pripratę prie automobilių, mažai fiziškai judame – vaikštome, važiuojame dviračiu, kita vertus, kas liks po mūsų vaikams? Dėl šios priežasties aš ne tik galvoju apie tai, kokį automobilį rinktis, bet ir išsikėliau sau iššūkį – iki metų pabaigos kasdien nueiti ne mažiau kaip 10 tūkstančių žingsnių, kuo mažiau važinėti automobiliu po miestą, vietoje jo rinktis visuomeninį transportą, išsinuomoti paspirtuką ar dviratį“, – sako ji.
Prie projekto „Būk modernus – keisk ratus“ prisijungusi moteris visą mėnesį stebės savo judėjimo įpročius ir bandys juos koreguoti vietoje nuosavo automobilio pasirinkdama kitus keliavimo būdus. Vėliau savo rezultatais ir pastebėjimais šioje rubrikoje pasidalys su portalo skaitytojais.
Nauda sveikatai
Neseniai kartu su mokslininkų grupe įgyvendinęs projektą, kurio metu analizuota, kokį poveikį gyventojams turi darnus judumas, fizinis aktyvumas ir aplinkos veiksniai, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros profesorius Audrius Dėdelė sako, kad tai – sveikintinas požiūris. Mat atliktas tyrimas atskleidė, kad darnių kelionės būdų pasirinkimas veikia sveikatą: darnus judėjimas be automobilio gerokai sumažina įvairių ligų riziką.
Tie asmenys, kurie renkasi darnius kelionės būdus, susiduria su mažesne lėtinių ligų, hipertenzijos ir nutukimo rizika.
„Tyrimas parodė, kad tie asmenys, kurie renkasi darnius kelionės būdus, susiduria su mažesne lėtinių ligų, hipertenzijos ir nutukimo rizika nei tie, kurie renkasi pasyviai kasdien keliauti mieste“, – paaiškina jis.
Profesoriaus teigimu, poveikio gyventojų sveikatai vertinimas buvo atliekamas naudojant epidemiologinių tyrimų metodus ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos sveikatos ekonominį vertinimą. Tai leido nustatyti akivaizdžią naudą: reguliariai vaikštantys ir važiuojantys dviračiu gyventojai išvengė 64 mirčių per metus, per minėtąjį laikotarpį buvo sutaupyta daugiau kaip 40 mln. eurų.
Tačiau tai – ne riba. A.Dėdelės teigimu, mokslininkai vertino įvairius scenarijus ir, jei gyventojai judėtų daugiau, iki 2030 metų būtų galima per metus išgelbėti net 75 gyvybes ir padidinti bendrą fizinio aktyvumo naudą net 16,6 procentų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
