Infrastruktūra Europoje – kam sekasi geriausiai?
Lietuvoje įsteigtos tarptautinės asociacijos „Association of Automotive Intelligence“ prezidento Mato Buzelio teigimu, ES yra antra pagal dydį elektromobilių rinka pasaulyje, tačiau kol kas nėra tinkamai išplėtojusi jiems reikalingos infrastruktūros.
„Norint iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido neutralumo lygį, Europos keliuose turi ne tik važinėti daugiau elektrinių transporto priemonių, bet ir atsirasti žymiai daugiau joms reikalingų įkrovimo stotelių“, – sako M. Buzelis.
Anot jo, praėjusiais metais ES viešosios įkrovimo stotelės sparčiausiai buvo diegiamos Prancūzijoje, maždaug 400 įkrovimo stotelių per savaitę, ir Vokietijoje – apie 200 naujų stotelių per savaitę.
„Europos Alternatyvių degalų observatorijos duomenimis, 2022 metais visoje ES buvo užregistruota daugiau kaip 479 tūkst. viešųjų įkrovimo vietų. Tačiau neseniai „McKinsey“ atlikta analizė rodo, kad, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, iki 2030 m. visoms ES narėms jų reikės bent 7 kartus daugiau, tai reikštų po 6 tūkst. naujų stotelių visame regione per savaitę“, – teigia M. Buzelis.
Situacija Lietuvoje: dominuoja dyzelinas
Remiantis šių metų liepos mėnesio VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruota daugiau nei 15,5 tūkst. M1 ir N1 klasės elektromobilių. Tuo tarpu, tų pačių klasių lengvųjų automobilių, varomų tik dyzelinu, Lietuvoje vis dar yra 77 kartus daugiau, o vien benzinu – 25 kartus daugiau.
Paklaustas, kas paskatintų daugiau lietuvių persėsti prie elektromobilių vairo, M. Buzelis sako, kad vienareikšmio atsakymo nėra.
„Reikia suprasti, kad vairuotojai keičia ne tik vidaus degimo variklio automobilį į varomą elektrą. Jiems iš esmės reikia pakeisti ir savo vartojimo bei keliavimo įpročius. Rūpintis automobilio įkrovimu nebėra taip patogu, kaip tiesiog užsukti į degalinę ir užsipilti degalų: įkrovimas trunka ilgiau nei bako pripildymas, todėl net kasdienes keliones planuoti reikia kruopščiau, be to, vairuotojams tenka naudotis bent keliomis skirtingų įkrovimo stotelių tinklų aplikacijomis“, – vardija M. Buzelis.
Anot jo, net ir sumažėjusi elektros kaina neturės daug įtakos elektromobilių pardavimams.
„Svarstantys juos įsigyti dažniausiai supranta, kad elektros kaina gali svyruoti, o elektromobiliai iš tiesų atsiperka ilguoju laikotarpiu, per pigesnę jų eksploataciją. Labiausiai veiktų geriau išvystyta įkrovimo stotelių infrastruktūra“, – teigia M. Buzelis.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 900 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
Planuojama, kad iki 2030-ųjų jų skaičius turėtų išaugti iki 6 tūkst.
Anot M. Buzelio, svarbus ne tik įkrovimo stotelių tinklo dydis, bet ir kur jos bus įrengiamos. Jo nuomone, jei Lietuvoje būtų sudaryta daugiau galimybių įkrauti elektromobilius tuo metu, kai jie ilgiausiai būna nenaudojami, t. y. naktį arba darbo metu, juos įsigyti būtų labiau motyvuota nemaža dalis gyventojų.
„Turime daug potencialių naudotojų, kurie būtų finansiškai pajėgūs jau dabar įsigyti elektromobilį, tačiau neturi nuosavo namo ar parkavimo vietos, kur galėtų įsirengti asmeninę krovimo stotelę. Taigi dabar strategiškai svarbiausia būtų jas įrengti miegamuosiuose rajonuose arba šalia darbo vietų“, – įsitikinęs M. Buzelis.
Nors šiuo metu individualių ir daugiabučių namų gyventojams galima pasinaudoti parama įsirengti privačias elektromobilių įkrovimo stoteles, M. Buzelio teigimu, trūksta įsitraukimo iš bendrijų.
„Paraiškos teikiamos vangiai ir tai suprantama – asmenims, gyvenantiems senuose daugiabučiuose, įsirengti stotelę yra sudėtinga. Neturint privačios parkavimo vietos, neaišku, kur stotelę įrengti, žemė valstybinė, kartais tam nėra tinkamo elektros tinklo. Daug paprasčiau būtų, jei iniciatyvos imtųsi ir parama naudotųsi bendrijos, tuomet įkrovimo stotelės būtų jų nuosavybė, o gyventojai tiesiog galėtų naudotis paslauga“, – svarsto M. Buzelis.
Iniciatyvos imsis verslas?
Siekiant skatinti automobilių parko šalyje elektrifikaciją, Lietuvoje pastaruosius penkerius metus veikė ir nemokamos, valstybei ar savivaldybėms priklausančios įkrovimo stotelės. Tačiau praėjusį mėnesį Seimas leido nuo kitų metų jas apmokestinti.
Susisiekimo ministerijos parengtame projekte teigiama, kad nemokamos paslaugos iškraipo rinką, o įvestas mokestis – paskatins jas teikti ir verslą.
Šiems pokyčiams pritaria ir M. Buzelis, jo nuomone, norint šalyje išplėtoti pakankamą įkrovimo stotelių tinklą, būtinas privačių investuotojų įsitraukimas.
„Iki 2020 m. direkcija Lietuvoje, daugiausiai ES lėšomis, įrengė 28 nemokamas stoteles. Jų tikrai neužteko didėjančiam visuomenės poreikiui atliepti. Pavyzdžiui, tiek pat stotelių elektromobiliams bus įrengta sostinėje statomo verslo centro „Artery“ požeminėje aikštelėje. Daugiau nei valstybinių viešųjų įkrovimo stotelių bendrai šalyje įrengė ir didieji prekybos tinklai. Norint paskatinti lietuvius persėsti prie elektrinių automobilių, jiems reikia siūlyti ne menkai išplėtotas nemokamas, bet tikrai patogias paslaugas“, – sako M. Buzelis.
Jo nuomone, kuo aktyviau į įkrovimo infrastruktūros vystymą įsitrauks verslas, tuo konkurencingesnė taps rinka.
„Labai svarbu, kad ir strategiškai tinkamų lokacijų valdytojai suprastų, kad infrastruktūros poreikis jau yra, o ją plėtojant – nauda bus ilgalaikė. Savivaldybės, viešosios įstaigos, taip pat prekybos ir verslo centrai neturėtų laukti, kol šalies automobilių parkas bus labiau elektrifikuotas. Įkrovimo stotelės jau dabar verslui gali teikti naudą ir papildomą vertę, kuri su laiku tik didės“, – įsitikinęs M. Buzelis.
