„Elektromobilumas yra tik vienas iš sprendimų. Siekdami efektyviai mažinti poveikį aplinkai, mes taip pat turime naudoti ir netaršias dyzelinių ir benzininių variklių pavaras, aplinkos neveikiančius sintetinius degalus ir našius kuro elementus“, - sakė dr. Elmaras Degenhartas.
Jis taip pat pabrėžė, kad priemonės, kai įstatymu apribojamas automobilių su vidaus degimo varikliais naudojimas, nėra tinkamas būdas spręsti šias problemas. Iš dalies ir dėl to, kad pereiti prie naujų technologijų vartotojai neturi būti verčiami valdžios sprendimais.
Kalbėdamas apie elektromobilumą, jis pastebėjo: „Elektromobilumo poveikis aplinkai itin priklauso nuo to, kaip išgaunama elektros energija ir kokia yra tarša jų gamybos metu. Žinoma, kalbant apie CO2 emisiją, elektrinės pavaros yra pranašesnės už vidaus degimo variklius, tačiau elektromobilių dalis pasaulyje didėja lėtai, todėl greito poveikio, mažinant anglies dvideginio emisiją, nebus“.
Akumuliatorių iššūkis: reikalingos milijardinės investicijos
„Continental“ vadovas dr. E. Degenhartas perspėja, kad jei artimiausiu metu bus pereita prie intensyvios elektromobilių gamybos, pramonė susidurs su akumuliatorių keliamu iššūkiu. „Šiai dienai rinkoje dar nėra pakankamai pažangių akumuliatorių technologijų. Tai reiškia, kad jie dar neatitinka kriterijų, kurie reikalingi, kad įvyktų elektromobilių proveržis. Be to, reikalingos milijardinės investicijos, kad pagaminti pakankamai akumuliatorių.“
Pavyzdžiui, kad būtų iš esmės sumažintas poveikis aplinkai, iki 2050 metų maždaug 70 proc. visų lengvųjų automobilių ir sunkvežimių iki 6 tonų turi būti varomi elektra. Bet tam bus reikalingos milžiniškos investicijos. Kad elektromobiliams būtų pagamintas pakankamas kiekis akumuliatorių, reikės maždaug 165 gamyklų, kurių kiekvienos gamybos apimtys per metu sudarys 40 gigavatvalandžių. Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, tam reikės maždaug 500 milijardų eurų investicijų.
Energijos ir žaliavų poreikis elektromobilumo nesustabdys
Akumuliatorių baterijų gamybai, įkrovimui ir perdirbimui reikės papildomai maždaug 2500 teravatvalandžių energijos. Tai prilygsta maždaug dešimtadaliui šiandienos elektros poreikiui pasaulyje ir gali būti pasiekta tik pritaikius naujos kartos elektros gamybą ir didesnį efektyvumą. Tas pats pasakytina ir apie žaliavų poreikį – nors akumuliatoriams reikalingo ličio ir kobalto bent jau teoriškai yra užtektinai, tačiau dalies jų gavyba yra politiškai nestabiliuose regionuose.
„Mes esame pasirengę pokyčiams. Jau šiandien siūlome technologijas tiek itin efektyviems ir mažai taršiems vidaus degimo varikliams, tiek ir automobiliams su elektrine pavara. Mes visi esame atsakingi už aplinkos apsaugą ir sprendimai, kuriuos priimame šiandien, įtakos, kaip mes ir mūsų vaikai gyvens ateityje“, – ateities viziją apibendrino dr. Elmaras Degenhartas.
