Spalio 1 dienos „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti 3 839 elektromobiliai, iš kurių 194 yra lengvieji komerciniai elektra varomi modeliai.
„Elektromobilis Lietuvos keliuose jau nėra naujiena, todėl net ir klientai vis rečiau atkreipia dėmesį į juos. Be to, išoriškai šios transporto priemonės beveik nesiskiria nuo varomų vidaus degimo varikliais. Be abejo, pozityvių komentarų dėl jų naudojimo sulaukiame, ypač nedideliuose miestuose, kur elektromobilių rečiau pasitaiko“, – savo patirtimi dalijasi jau penkis elektromobilius kasdien eksploatuojančios prekybos atsarginėmis detalėmis, serviso įranga bei įrankiais bendrovės „Inter Cars Lietuva“ Autoparkų priežiūros skyriaus vadovas Vidas Starkus.
Pigiau, patogiau, atsakingiau
Automobilių pasaulyje diskusijas, ar elektromobiliai pakeis vidaus degimo varikliais varomą transportą, pakeitė svarstymai, kada tai nutiks ir kiek tai kainuos. Lietuvai klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytas ambicingas tikslas – iki 2040-ųjų visi turėtume persėsti į elektromobilius, o iki 2030-ųjų elektriniai turėtų tapti visi mūsų šalyje įsigyjami nauji komerciniai automobiliai.
Verslininkai akcentuoja, kad tinkamai „įdarbintas“ elektrinis transportas ir dabar ilguoju laikotarpiu padeda taupyti: elektros energija yra pigesnė degalų alternatyva, elektromobilių eksploatacija paprastesnė, o jų finansavimo sąlygos – palankesnės.
Anot V. Starkaus, visų pirma susidaro gerokai menkesni einamieji elektromobilio eksploataciniai kaštai. Svarbu ir tai, kad galimybė naudotis tokiais šiuolaikiškais automobiliais virsta papildoma motyvacija vairuotojams.
„Mes tikime, kad aplinką tausojantis verslas yra ateities verslas. Be to, elektromobiliai suteikia didesnį mobilumą didmiesčiuose“, – pažymi V.Starkus.
Dviem „Nissan E-NV200“ elektromobiliais savo produkciją klientams pristatančios maisto tiekimo įmonės „Voverės“ direktorė Rūta Bielevičiūtė taip pat išskiria žemesnius kaštus, be to, ji pamini ir socialinio komforto aspektą.
„Šis transportas švaresnis ir ekologiškesnis. Tai, kad galime atvykti pas klientus švariai ir tyliai, yra maloni pridėtinė vertė. Dar vienas pliusas – jį gerokai maloniau vairuoti. Tikime, jog elektromobilių priežiūrai ilguoju laikotarpiu išleisime kur kas mažiau dėl daug paprastesnės jų techninės priežiūros“, – privalumus vardija bendrovės vadovė.
Dažniausiai įkrauna naktį
Bendrovės „Peugeot“ užsakymu neseniai atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad keturiems iš penkių komercinio transporto vairuotojų per dieną vidutiniškai reikia įveikti iki 200 km. Kadangi Lietuvos didmiesčiai nepasižymi ypač dideliu plotu, mūsų šalies kurjerių bendrovės skaičiuoja, kad vienas vairuotojas per dieną mieste nurieda vidutiniškai apie 70–80 km.
Todėl šiuolaikiniuose elektromobiliuose montuojamų baterijų pajėgumai jau atitinka daugumos naudotojų poreikius. Pavyzdžiui, „Peugeot e-Expert“ elektriniai furgonai gali vien elektra nuvažiuoti iki 330 km atstumą (pagal WLTP metodiką), be to, naudojantis greitojo įkrovimo stotelėmis per 45 minučių pertrauką tarp darbų šio automobilio 75 kWh baterijos talpą galima papildyti iki 80 proc. energijos.
Įsirengus 7,4 kW, 11 kW arba 22 kW galios „Wallbox“ įkrovimo stotelę, tokios talpos baterija visiškai įkraunama per 9–12 valandų, o mažesniuose „e-Partner“ modeliuose sumontuotą 50 kWh talpos bateriją galima visiškai įkrauti per 5 valandas. Šie parametrai leidžia komercinius elektromobilius tiksliai pritaikyti pagal jų paskirtį.
R.Bielevičiūtės teigimu, įmonėje naudojamuose elektromobiliuose sumontuotos 24 ir 40 kWh talpos baterijos, o bendrovės patalpose įrengtos dvi 7,4 kW galios stotelės. Pasak vadovės, stotelės įrengtos tam, kad jose būtų galima įkrauti transporto priemones, tarkime, naktį, kai jos nėra naudojamos.
„Miesto krovikliuose krauti būtų nepatogu, be to, juose elektra brangesnė. O nuvažiuojamo elektromobilių atstumo mums pakanka, tik automobiliui su mažesnės talpos baterija esame pritaikę trumpesnį maršrutą“, – patirtimi dalijasi R.Bielevičiūtė.
Du „Volkswagen e-Crafter“ su 35,8 kWh talpos baterijomis ir tris „Nissan e-NV200“ su 40 kWh talpos akumuliatoriais turinčios bendrovės atstovas V.Starkus sako, jog jų atstovybėse Alytuje, Klaipėdoje ir Vilniuje taip pat naudojamos 22 kW galios ant sienos montuojamos įkrovimo stotelės.
„Norėjome, kad nenukentėtų prekių pristatymo laikas, kol lauktume eilėje prie viešosios įkrovimo stotelės, taip pat mums geografiškai patogiausia elektromobilius įkrauti savo teritorijoje. Daugiausia kraunama naktį“, – dėsto pašnekovas.
Pasirinkimo galimybių sparčiai daugėja
Galimybių rinktis komercinius elektromobilius smarkiai gausėja, tad daugėja ir skirtingus verslo poreikius atliepiančių modelių. Štai vien „Peugeot“ per pastaruosius kelerius metus rinkai pasiūlė kiekvieno vidaus degimo varikliu varomo modelio elektrinę versiją – nuo „e-Partner“ ar „e-Expert“, laimėjusio prestižinį apdovanojimą „International Van of The Year“, iki didžiausio furgono „e-Boxer“.
V.Starkus pažymi, kad neseniai vienu didžiausių trūkumų besidairantiems komercinio elektrinio transporto buvo pasirinkimo stoka. Tačiau situacija greitai keičiasi.
„Dar vos prieš metus galėjome rinktis tik iš dviejų trijų variantų. Dabar vis daugiau gamintojų pradeda siūlyti ir krovininius elektromobilius, bet čia koją kiša ilgi pristatymo terminai – naujo automobilio gali tekti laukti net iki 12 mėnesių“, – atskleidžia pašnekovas.
Kitas šiam segmentui būdingas pokytis susijęs su pačiais automobiliais. Komerciniai elektromobiliai, kaip ir asmeninės paskirties modeliai, dabar pasižymi svariais privalumais bei gausia komforto įranga.
Pavyzdžiui, „Peugeot e-Expert“ įdiegta berakčio paleidimo funkcija, sukibimo kontrolės sistema „Grip Control“, automatinio avarinio stabdymo sistema, taip pat tolimųjų ir artimųjų šviesų perjungimo ar kelio ženklų atpažinimo funkcijos. Furgonai suderinami su išmaniaisiais telefonais per „Apple CarPlay“ bei „Android Auto“ programėles, kas gerokai praskaidrina vairuotojų darbą.
Centruose – tik elektromobiliais
Verslo elektromobilių klausimas taps dar aktualesnis, kai, sekdama Vakarų Europos miestų pavyzdžiais, Lietuva iki 2030 m. taip pat turės riboti taršaus transporto įvažiavimą į centrines didmiesčių dalis. Tokiose nulinės taršos zonose bet koks judėjimas, įskaitant ir prekių pristatymą, bus galimas tik elektromobiliais.
Štai Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ socialiniuose tinkluose jau oficialiai paskelbė apie siekį, kad iki 2030 m. įkrovimo stotelės mieste taptų pasiekiamos nuo gyvenamųjų vietų ne didesniu nei 300 metrų atstumu.
Tiek R.Bielevičiūtė, tiek V.Starkus pastebi, kad kol kas komercinių elektromobilių plėtrą riboja sunkiai įkandama jų įsigijimo kaina, net ir nepaisant paramos verslui. Pagal iki 2021 metų pabaigos galiojančią tvarką, elektromobilius įsigyjančios verslo įmonės gali gauti iki 4 tūkst. eurų subsidiją, jeigu perkamas iki 3,5 tonos kategorijos automobilis, ir iki 10 tūkst., kai įsigyjamas virš 3,5 tonos elektromobilis.
Subsidijas skirstanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė, kad praėjusiais metais buvo patvirtintos įmonių paraiškos dėl 238 vnt. lengvųjų automobilių ir 162 krovininių elektrinių automobilių įsigijimo. Atitinkamai įmonėms buvo subsidijuota daugiau nei 1,5 mln. eurų.
