Elektromobiliai gali būti labai sunkūs.
Žurnalas „Car Magazine“ teigia, kad „General Motors“ milžiniškas „Hummer“ „sugeba atrodyti dar sunkesnis nei yra“ – įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad jis sveria daugiau nei keturias tonas.
Trečdalį šios sumos sudaro akumuliatorių paketas, leidžianti vienam didžiausių „lengvųjų“ automobilių rinkoje nuvažiuoti daugiau kaip 300 mylių (480 km), rašo „The Guardian“ žurnalistas Jasperas Jolly.
„Tesla Model Y“ sveria dvi tonas, „Jaguar Land Rover Range Rover“ – 2,5 tonos, o naujesnės Ford F-150 pikapo versijos – JAV bestseleris – priklausomai nuo modelio gali sverti iki 2,7 tonos.
Vis dėlto, Briuselyje įsikūrusios kampanijos grupės „Transportas ir aplinka“ (Transport&Environment) grupės skaičiavimais, elektromobiliai yra vidutiniškai 300-400 kg sunkesni.
Kiekvienam 150 km nuotoliui nuvažiuoti reikia apie 100 kg akumuliatoriaus svorio, „The Guardian“ nurodė grupės automobilių direktorius Lucienas Mathieu.
Sunkesni automobiliai reiškia, kad tarp padangų ir kelio atsiranda didesnė trintis, be to, visa, kas yra po automobiliu, patiria didesnę apkrovą.
Iš esmės tai reiškia, kad keliai dėvisi greičiau. Edinburgo universiteto mokslininkai 2022 m apskaičiavo, kad akumuliatorinės transporto priemonės gali 20-40 proc. labiau prisidėti prie kelių nusidėvėjimo nei lengvesnės, vidaus degimo variklį turinčios transporto priemonės. Tiesa, analizėje, kurios metu nebuvo atliekami jokie realūs bandymai keliuose, nustatyta, kad bet kokį papildomą nusidėvėjimą „daugiausia sukelia didelės transporto priemonės – autobusai, sunkiasvorės krovininės transporto priemonės“. Lengvųjų automobilių ir motociklų įtaka kelių nusidėvėjimui yra minimali.
Jungtinės Karalystės Energetikos ir klimato informacijos padalinio žtransporto skyriaus vadovas Colinas Walkeris „The Guardian“ sakė, kad Jungtinėje Karalystėje yra labai nedaug kelių ar tiltų, kuriuose leistinas svoris neviršija 7,5 tonos.
Inžinieriai, projektuodami statinius, naudoja „saugos koeficientus“. Imama didžiausia projektinė apkrova, o paskui statinys konstruojamas taip, kad atlaikytų daug didesnes apkrovas, kad būtų šiek tiek erdvės „atsipalaiduoti“. Tiltų plieninės konstrukcijos paprastai gaminamos su penkis-septynis kartus didesniu saugos faktoriumi nei numatoma apkrova, todėl jos turi pakankamą atsargą 300 papildomų kilogramų.
Pasak Didžiosios Britanijos automobilių stovėjimo aikštelių asociacijos vyriausiojo techninių paslaugų vadovo Kelvino Reynoldso, teoriškai dėl padidėjusio automobilių svorio gali kilti problemų kai kuriose seniausiose Jungtinės Karalystės automobilių stovėjimo aikštelėse, rašo „The Guardian“.
Jis teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį pastatytose automobilių stovėjimo aikštelėse problemų nekils, nes jos buvo statomos atsižvelgiant į išpopuliarėjusius sunkiasvorius visureigius, tačiau „senesnės automobilių stovėjimo aikštelės gali kelti tam tikrą pradinę riziką, kurią reikia spręsti – ne tai, kad jos negali būti sprendžiamos, bet tai, kad ją reikia spręsti“.
Daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių savininkai gali imtis pastatų stiprinimo darbų, nors tai gali būti sudėtinga ir brangiai kainuoti. Jie taip pat galėtų sumažinti kiekviename aukšte leidžiamų statyti automobilių skaičių. Dėl to gali būti prarastas pelnas, nors daugelyje automobilių stovėjimo aikštelių nuostoliai tikriausiai būtų minimalūs, nurodo "The Guardian“.
