Ne vieną įdomų Europos kampelį elektromobiliu yra pasiekęs keliautojas, „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius. Pavyzdžiui, 2019 m., kai įkrovimo stotelių infrastruktūra dar nebuvo tiek išvystyta kaip dabar, Vitoldas elektromobiliu „Hyundai Kona EV“ iš Vilniaus ne tik nuvažiavo iki Nordkapo, bet po to nukeliavo į piečiausią Europos tašką – Tarifą (Ispanija). Iš viso nuriedėjo 6000 km. Kelionė truko penkias dienas, o didžiausias trikdis buvo ne tiek elektros įkrova, kiek didžiulė pūga – keliai buvo tapę nepravažiuojamais.
Tad praėjusių metų kelionė į Hanoverį autobusiuku „Volkswagen ID.Buzz“ buvo vienas malonumas – taip kardinaliai pasikeitė situacija.
„Lenkija nuo Lietuvos pusės gal kiek mažiau padengta. O kuo toliau į Vakarus, tuo situacija geresnė“, – pasakoja V.Milius.
Keliautojas taip pat sėkmingai yra keliavęs ir kitais maršrutais: elektromobiliu KIA lenktyniavo su traukiniu maršrutu Vilnius–Krokuva, greičiau nei per 5 dienas apvažiavo visą Baltijos jūrą (2022 m.), o krovininiu elektriniu furgonu „Peugeot e-Expeet“ per žiemos speigus su kolega Aidu Bubinu aplankė Kalėdų Senelį.
Ar įmanoma taip lengvai, be rūpesčių, elektromobiliu keliauti po tūkstantį kilometrų per dieną bet kokiomis klimato sąlygomis? O gal tam reikia ypatingų sugebėjimų? To paklausėme V.Miliaus ir Estijoje „Ignitis“ atstovybėje dirbančios Merit Piibe. Ji elektromobiliu keliavo iš Talino į Palangą.
Skandinavijos infrastruktūra – labai patogi
Pasak Vitoldo, lietuviai dažniausiai nori važiuoti į pietus, o ne į šiaurę. Tačiau, paradoksas, elektromobilių įkrovimo infrastruktūra būtent Skandinavijos šalyse išvystyta labai gerai, o Suomija pirmauja pagal greito įkrovimo stotelių augimo greitį:
„2019 m., kai keliavome iš Nordkapo į Tarifą, buvo visai kita situacija. Skyrėsi ir įkrovimo tinklo tankis, ir jo kokybė, greitis. Dabar Europoje – didžiulis infrastruktūros augimo proveržis. Todėl nieko nuostabaus, kad kolega Dainius Jakas šią vasarą (ir jau nebe pirmą kartą) elektromobiliu be vargo nuvažiavo iš Kauno į Barseloną.“
Vitoldo teigimu, kelionė elektromobiliu nesukelia sunkumų tuomet, kai kelionės maršrute galima rasti daug neužimtų greito įkrovimo stotelių. Papildoma galimybė – „destination charging“ – kai elektromobilio bateriją galima įkrauti nakvynės metu lėto įkrovimo taške. Tokią paslaugą jau siūlo nemažai viešbučių.
„Augant įkrovimo infrastruktūrai, kelionės po Europą tampa paprastesnės, nes vairuotojas turi vis daugiau pasirinkimų, planuodamas sustojimus. Tuomet nelieka jokio nerimo. Be to, paprastėja prisijungimo prie stotelių galimybės – galima naudotis ir programėlėmis, ir skenuoti QR kodus, ir atsiskaityti banko kortele“, – vardija V.Milius.
Jo teigimu, kartais įmanoma pravažiuoti kelis tūkstančius kilometrų pasirinkus tik vieną įkrovimo tinklą (pvz., „Ionity“), o kartais tenka naudotis kelių skirtingų elektros tiekėjų paslaugomis. Tačiau tai irgi tampa nebe problema. Nes elektros tiekėjų programėlės tampa vis universalesnės. Tad su viena programėle galima atsiskaityti ir skirtingų tiekėjų stotelėse.
Puikus pavyzdys, kaip „eJudėjimo“ festivalyje pasakojo „Ignitis“ elektrinio mobilumo plėtros skyriaus vadovas Andrius Šeršniovas, „Ignitis“ programėlė, kuri jau netrukus veiks visose Baltijos šalyse.
O Vitoldas apibendrina: šiuolaikiniais elektromobiliais per Europą galima ir važiuoti greitai (130–140 km/val.), ir greitai įsikrauti elektros (iki 150 kW). Taigi auganti infrastruktūra tikrai panaikina sienas tarp valstybių.
„Jei važiuoji tolimus atstumus, tai juk bet kuriuo atveju stoji kas 300 km kavos išgerti, pavalgyti ar raumenis pramankštinti. Todėl belieka susiplanuoti, kur norėsi stoti. Rasti stoteles, pamatyti jų įkrovimo jungtis ir galingumus, galima daugybėje skirtingų programėlių: „Circle Link“, „PlugShare“ ir daugybė kitų. Ir jų tik daugėja.
Be to, pastebi Vitoldas, ir šiuolaikinių elektromobilių galimybės labai didelės: stoteles rodo jų navigacijos sistemos. Jos netgi duoda komandą elektromobiliui pašildyti arba atvėsinti EV bateriją, artėjant prie pasirinktos stotelės, kad įkrova būtų optimali. Be to, jau ateina naujos technologijos, kai stotelė atpažįsta elektromobilį pagal jo ID, todėl net nebereikia registruotis.
Vitoldas pastebi ir daugiau skirtumų, lyginant su 2019 m. kelionėmis. Šiais laikais įkrovimo stotelės įrengiamos patraukliose vietose, kuriose tas 15–30 minučių, kol įkraunama baterija, tikrai yra ką veikti. Todėl kelionių elektromobiliu po Europą Vitoldas jau negali vadinti iššūkiu – tai tampa įprastu dalyku.
Iš Talino į Palangą – ką tik įsigytu elektromobiliu
Šios vasaros pradžioje iš Talino į Palangą elektromobiliu keliavo Estijos „Ignitis“ dirbanti Merit Piibe.
„Planavau atostogas, norėjau pailsėti kuriame nors gražiame mieste prie Baltijos pajūrio. Palanga man pasirodė labai tinkama tokiai kelionei. Kelionę elektromobiliu (o ne lėktuvu) pasirinkau dėl laisvės: gali vežtis kiek nori bagažo ir sustoti daugybėje gražių vietų. Beje, elektromobilį įsigijau likus vos trims dienoms iki kelionės“, – pasakoja Merit.
Ji pasirinko „Jaguar I-Pace“, nes šis modelis atitiko Merit lūkesčius.
„Man buvo šiek tiek neramu: automobilis visiškai naujas, be to, neturėjau kelionių elektromobiliu patirties. Tačiau tolimos kelionės juk ir yra geriausia patirtis, jų metu gali patirti ir EV privalumus, ir susidurti su iššūkiais“, – juokiasi Merit.
Moteris susidėliojo kelionės planą, atsižvelgdama į elektromobiliu viena įkrova nuvažiuojamą atstumą ir, svarbiausia, miestų, kuriuos norėjo pamatyti, sąrašą. Jame – Ryga, Palanga, Klaipėda, Šiauliai. Jei liks laiko – ir Vilnius.
Įkrauti bateriją buvo nesunku
Merit pastebi, kad įkrauti elektros nebuvo sunku, nes tarp aplankytų miestų – ne daugiau kaip 300 km. Todėl pirmą kartą stojo įsikrauti Rygoje, o vėliau – Palangoje, naujame „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo parke.
Tiesa, buvo numačiusi kad, jei reikės, stos elektros Pernu arba Liepojoje.
„Šiuose miestuose stojau ne dėl to, kad reikėjo elektros, o norėdama pailsėti, apžiūrėti nematytas vietas ir apsipirkti. Beje, važiuodama EV pavargau mažiau, nei vairuodama automobilį su vidaus degimo varikliu (VDV), nes jis tylesnis, – pastebi Merit. – Taigi labai gerai išnaudojau laiką – apsipirkdama ar užkandžiaudama įsikraudavau nedidelį kiekį elektros, kad kitose sustojimo vietose nereikėtų gaišti.“
Kokios programėlės padeda keliaujant elektromobiliu
Pirmoji Merit kelionė elektromobiliu nebuvo sudėtinga. Puiki iliustracija – jai nereikėjo jokių specialių programėlių, ieškant įkrovimo stotelių – pakako „Google Maps“. Tačiau, kad atsiskaitymas už įkrovą būtų paprastesnis, ji atliko namų darbus ir iš anksto atsisiuntė į telefoną visų Baltijos šalių trijų didžiausių elektros tiekėjų EV stotelėms programėles:
„Šiandien įkrovimo infrastruktūra yra labai paprasta ir patogi. Todėl man visai nereikėjo dėl ko nors nerimauti. Mėgavausi naujai atrastais miestais be jokių rūpesčių. Nes, jei tik reikėdavo, be vargo rasdavau, kur įkrauti EV bateriją – visuose miestuose.“
Na nejaugi nepasitaikė nesklandumų? Juk net ir įprastose degalinėse jų būna. Merit sako atvirai: taip, kartais stotelė gali neveikti, užtrunkama laiko registruojantis programėlėse, jei to nepadarėte iš anksto – reikia suvesti telefono numerį, kortelės duomenis ir t.t. Bet tą reikia daryti tik vieną kartą.
„Žinoma, skirtingose šalyse sistema šiek tiek skiriasi. Tačiau pasiūla išties didelė. Tai, jei netinka vienas variantas, renkiesi kitą. Todėl, tarkime, Liepojoje vienoje stotelėje neįsikroviau elektromobilio, nes registracijai reikėjo latviško telefono numerio. Bet greitai radau kitą.
Tačiau man pakako įkrovos iki Palangos, todėl negaišau laiko lėto įkrovimo stotelėje. Pasiekusi „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo parką Palangoje, maloniai nustebau. Tai – puikus pavyzdys, kaip turi atrodyti šiuolaikinės stotelės: didelis pasirinkimas ir įkrovimo greitis. Manau, Palanga tapo labai patraukli, keliaujantiems elektromobiliais.“
Kaip skiriasi Baltijos šalys
Paprašyta įvardyti skirtumus tarp Baltijos valstybių EV stotelių infrastruktūros, Merit sako, kad jie nėra dideli:
„Be abejo, naudotis įkrovimo programėlėmis Estijoje – jokio vargo. Tačiau kitose valstybėse juk galima pasirinkti anglų kalbą, todėl nesunku suprasti instrukcijas ir paaiškinimus.
Reikia pripažinti, kad iš trijų Baltijos valstybių Lietuva sparčiausiai vysto įkrovimo tinklą. Jūsų šalyje nesusidūriau su jokiais trikdžiais, o Latvijoje buvo atvejų, kai stotelės neveikdavo. Man susidarė įspūdis, kad Lietuva sėkmingai vysto greito įkrovimo infrastruktūrą, o tai yra labai patogu tolimose kelionėse. Kitos šalys galėtų imti iš jūsų pavyzdį.
Tačiau iš esmės situacija visose trijose šalyse – gera, stotelių pasiūla didelė. Tad patogiai ir be baimės galima keliauti apskritus metus.“
