Bendrovės „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės teigimu, nors ilgą laiką elektra varomos transporto priemonės buvo laikomos išskirtinai miestų automobiliais, šiai dienai toks įsitikinimas jau nebeatitinka realybės, nes industrija jau dabar siūlo elektromobilius, kurių baterijų talpa yra pakankama įveikti šimtus kilometrų. Visgi tam, kad kelionės į užsienį būtų sklandžios ir greitos, ekspertė dalijasi efektyviais patarimais, kaip joms paruošti bet kokio modelio elektromobilius.
Būtini „namų darbai“ prieš kelionę
E-mobilumo ekspertės teigimu, skirtingai nei vykstant į kelionę automobiliu su vidaus degimo varikliu, keliaujant elektromobiliu detalus maršruto planavimas yra būtinas. Šį poreikį lemia elektromobiliams pritaikytos infrastruktūros trūkumas keliuose, kai benzinu ar dyzelinu varomoms transporto priemonėms šis klausimas jau seniai išspręstas.
Sėkmingam planavimui būtina objektyviai įvertinti turimo elektromobilio galimybes. Atstumą, kurį gali nuvažiuoti elektra varoma transporto priemonė, didžiąja dalimi lemia baterijos dydis, elektros energijos sąnaudos, oro sąlygos, pasirinkto maršruto ypatybės ir kiti veiksniai.
„Kaip žinia, elektros sąnaudos skiriasi ne tik nuo važiavimo greičio, maršruto ypatumų – tai yra miestas ar užmiestis, dažniau tenka važiuoti į įkalnes ar nuokalnėmis, bet ir nuo oro temperatūros, vėjo stiprumo, automobilyje naudojamo kondicionavimo ar šildymo įrangos.
Įvertinus visus šiuos faktorius, elektromobilio rida gali žymiai skirtis, todėl automobilių duomenų bazėse visada yra nurodomas ridos intervalas ir maksimalus nuvažiuojamas atstumas skirtingomis sąlygomis. Šią informaciją patariama pasitikrinti kiekvienam elektromobilio vairuotojui, ypatingai prieš ilgesnes keliones į užsienio šalis“, – pataria L.Doraitė-Gudavičienė.
Įvertinus maksimalų nuvažiuojamą atstumą su minimalia 15–20 km atsarga, „Elektrum Lietuva“ atstovė pataria pasinaudoti elektromobilių įkrovimo stotelių žemėlapiais „PlugShare“ ar „Plugsurfing“, kuriuose galima rasti maršrute esančias viešas įkrovimo stoteles.
„Prieš vykstant į kelionę taip pat rekomenduojama atsisiųsti bent kelių įkrovimo stotelių tinklo operatorių mobiliąsias programėles, poreikiui esant – susikurti paskyrą, suvesti mokėjimo kortelės duomenis tam, kad to nereikėtų daryti atvykus į vietą. Įprastai šiose aplikacijose pateikiama ir kita vairuotojams aktuali informacija: stotelių užimtumas, siūlomos įkrovimo jungtys, galia ir įkrovimo kaina“, – priduria ji.
Baterijos įkrovimo laiką siūlo optimizuoti
Vykstant į tolimesnę kelionę elektromobiliu, viena dažniausių dilemų, kylančių vairuotojams, yra baterijos įkrovimas. Kokia žemiausia rekomenduojama baterijos įkrovimo riba? Koks įkrovimo laikas yra optimalus?
Pasak „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produkto vystymo vadovės, vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra, kadangi sustojimo dažnis ir trukmė didžiąja dalimi priklauso nuo transporto priemonės baterijos talpos ir oro sąlygų.
„Pagrindinė rekomendacija – neiškrauti baterijos žemiau nei 10 proc., nes tokiu atveju įkrovimo greitis bus žymiai mažesnis, nei, pavyzdžiui, kai baterijos likutis yra 20 ar daugiau procentų. Pilnai įkrauta baterija, mano manymu, yra reikalinga tik išskirtiniais atvejais, o maksimali riba, ties kuria derėtų apsistoti, yra 80 proc.
Įkraunant elektromobilį svarbu sekti savo laiką ir įvertinti sustojimų dažnį bei trukmę. Siekiant pilnai įkrauti bateriją, kelionė gali itin prasitęsti – skaičiuojama, kad įkrauti paskutinius 20 proc. įprastai užtrunka ilgiau nei įkrauti bateriją nuo 20 iki 80 proc.“, – sako ekspertė.
Ji priduria, kad planuojant kelionę į užsienio šalis būtina įsivertinti ir galimas rizikas bei alternatyvas, susijusias su baterijų įkrovimu viešo įkrovimo stotelėse.
„Pavyzdžiui, jei pasirinkta įkrovimo stotelė būtų užimta ar susidarytų kažkokie įkrovimo trikdžiai, svarbu „apsidrausti“, kad elektromobilio baterijos likutis būtų pakankamas įveikti atstumą iki artimiausios įkrovimo vietos. Nuo tokių atvejų nėra apsaugotas nė vienas, tad iš anksto numačius potencialias rizikas, galima jas efektyviai suvaldyti“, – sako L.Doraitė-Gudavičienė.
Infrastruktūra – vystymosi fazėje
L.Doraitė-Gudavičienė pripažįsta, kad vertinant Baltijos šalių rinką, kol kas didžiausia elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo koncentracija yra didžiuosiuose miestuose, o infrastruktūra prie pagrindinių kelių dar tik kuriama.
Tad, kaip pabrėžia ji, tikėtina, jog keliaujant per kitas Baltijos šalis – Latviją ir Estiją, gali tekti pasinaudoti kelių operatorių paslaugomis.
„Tarp šių šalių keliaujantiems vairuotojams siūlyčiau atkreipti dėmesį, kiek ir kurio operatoriaus įkrovimo stotelių yra pasirinktame maršrute. Analizuojant rinką matosi, kad didieji operatoriai, vystydami tinklą, neapsiriboja vienos šalies sienomis. Tai būdinga ir „Elektrum Drive“ įkrovimo tinklui – naudojantis tinklo įkrovimo stotelėmis, iš Lietuvos ar Estijos galima pasiekti bet kurį Latvijos miestą. Susisiekimą gerina tai, kad tinklą sudaro ne vien mūsų, bet ir partnerių įrengtos įkrovimo stotelės“, – teigia ekspertė.
