Iki šių metų sausio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruoti 983 elektromobiliai, o šis skaičius yra net 416 vienetų daugiau nei prieš metus. Daugiausia elektra registruotų transporto priemonių registruota Vilniuje ir Kaune bei šių miestų savivaldybėse. Visgi daugiausia registruotų elektromobilių yra naudoti bei įvežti iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Nemažai elektromobilių patenkančių į viešąjį eismą Lietuvos keliuose dažnai būna atstatyti po eismo įvykio, tai tai ne tik sumažina automobilio patvarumą, bet ir saugumą. Visgi specialistai tiki, kad situaciją galima pakeisti.
Susisiekimo ministerijos vyr. Specialistė Aistė Gasiūnienė teigė, jog panaudojant 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšas, Susisiekimo ministerija skyrė beveik 3 mln. eurų elektromobilių infrastruktūros plėtrai valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės keliuose.
Numatyta, kad iki 2020 m., miestuose ir priemiesčiuose, kuriuose gyvena daugiau nei 25 tūkst. gyventojų, turi būti įrengta ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų. Anot pranešėjų, savivaldybės Darnaus judumo miestuose planuose yra numačiusios iki 2030 m. įrengti apie 300 elektromobilių įkrovimo vietų, tačiau nemažai jų jau turėtų būti įrengta jau iki kitų metų.
„Lietuvos automobilių kelių direkcija pirmąsias dvi viešas elektromobilių įkrovimo prieigas įrengė dar 2014 metais. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose jau veikia 25 prieigos, o per šiuos metus planuojame įrengti dar bent 5 prieigas. Iki 2019 metų pabaigos 18-oje didžiųjų savivaldybių bus įrengta apie 60 prieigų“, - sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Intelektinių transporto sistemų skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Teškevičius.
Visgi Lietuvoje išlieka ir dar viena problema – viena įkrovos stotelė gali aptarnauti vieną elektromobilį, o tai sukelia didelių nepatogumų jų vairuotojams, mat paskaičiuota, jog penkių elektromobilių eilėje paskutinis savo automobilį pradėti krauti galės nebent tik po pusantros valandos, tačiau šis laiko tarpas gali būti ir kus kas ilgesnis.
A.Gasiūnienė teigė, kad įgyvendinti viziją, kad viena įkrovos stotelė aptarnautų bent du elektromobilius vienu metu, yra labai sunku. Mat didesnės įtampos išvestis atvesti prie miestuose esančių įkrovos stotelių nėra taip sunku, tačiau pagerinti situaciją magistraliniuose keliuose yra sunku, mat minėtuosius laidus tektų tiesti dešimtis kilometrų.
Kada tikėtinas proveržis?
„Alternatyvius degalus (elektrą) naudojantys automobiliai nėra mados reikalas – juos naudoti skatina pasaulio šalyse didėjantys reikalavimai mažinti išmetamų teršalų kiekį. Aplinkosauginiu požiūriu tokios transporto priemonės mažiau teršia aplinką ir orą, nes nenaudoja iškastinio kuro ir jų eksploatacija yra paprastesnė, nes neturi vidaus degimo variklių. Eksploatuojant tokius automobilius susidaro mažiau atliekų, ypač pavojingų, kaip pavyzdžiui alyvos ar filtrų, o beveik visos susidariusios atliekos yra perdirbamos ar dar kartą panaudojamos (dalyvauja žiedinėje ekonomikoje)“, – sakė AAI vadovas Alfredas Skinulis.
A.Skinulio teigimu, nors Lietuvoje po truputį jau įsibėgėja elektromobilių pardavimas ir infrastruktūros kūrimas, investuojama į dalinimosi elektromobiliais tinklo plėtrą, proveržio Lietuvoje būtų galima tikėtis tik tuomet, kai valstybė aktyviau skatins elektromobilių ir kitų netaršių, efektyviai energiją naudojančių transporto priemonių naudojimą ne tik kuriant tam būtiną infrastruktūrą, bet ir taikant įvairias paskatas per mokesčius bei kitas lengvatas. Lietuvai geru pavyzdžiu galėtų būti Norvegijos Vyriausybė, siekianti, kad iki 2025 metų visų naujų parduodamų transporto priemonių į aplinką išmetama tarša būtų nulinė.
Elektromobilių entuziastas Dainius Jakas laikosi nuomonės, kad vis tik finansinė paskata išlieka pagrindine priežastimi, kodėl elektromobiliai sunkiai skinasi kelią į pirkėjų širdis net turtingose valstybėse.
„Lietuvoje perkant elektromobilį netaikomos jokios lengvatos, kai tuo tarpu JAV suteikiama 7,5 tūkst. JAV dolerių lengvata, prie kurios kai kurios valstijos dar prisideda papildomai. Prancūzija ir Vokietija pirkėjus skatina 4-6 tūkst. eurų nuolaidomis, o keičiant taršius dyzelinius automobilius į elektromobilius galima tikėtis net iki 10 tūkst. eurų lengvatos. Kinija finansuoja net 50 proc. elektromobilio kainos, o Norvegija netaiko jokių mokesčių elektromobiliams ir to rezultatas – pusė parduodamų naujų automobilių yra elektra varomi“, – sako D. Jakas.
Anot elektromobilių entuziasto, Lietuvoje galinčiųjų įsigyti naują elektromobilį nėra daug, todėl nedidelė valstybės kompensacija itin nepadės. Tačiau galima sekti Ukrainos, kuri netaiko importo mokesčių ir pridėtinės vertės mokesčių tiek perkamiems naujiems, tiek ir naudotiems elektromobiliams, pavyzdžiu. Įmonėms, perkančioms elektromobilius, galima siūlyti mokestines lengvatas, kelių mokesčių lengvatas ar kitas skatinančias priemones. Toks modelis neblogai veikia Austrijoje.
Šiuo metu elektromobilių vairuotojai gali naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis, parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatomis Lietuvos miestuose. Kelio ženklai ir išduodami specialūs valstybiniai registravimo numeriai elektromobiliams sudaro sąlygas įvažiuoti į tam tikras miestų zonas arba jose parkuotis.
Sukūrė internetinį informacijos šaltinį
Aplinkos apsaugos institutas, siekdama šviesti visuomenę tiek infrastruktūros, tiek elektromobilių klausimais sukūrė internetinę svetainę elv.lt, kurioje lietuviai galės ne tik rasti visą jiems reikiamą informaciją apie elektra varomą transportą, bet ir pasinaudoti elektromobilių pardavimų skelbimų platforma.
„Viena iš ilgalaikio Elektromobilių naudojimo skatinimo priemonių plano projekto priemonių – visuomenės švietimas, požiūrio formavimas, išsamios ir reikalingos informacijos pateikimo būtinybė, t. y. platformos apie elektromobilius ir jų įkrovimo infrastruktūrą sukūrimas. Tad poreikis tokiam projektui kaip www.elv.lt šiuo metu yra labai didelis, džiaugiamės ir tikime, kad šio projekto sėkmė sumažins vieną iš elektromobilių naudojimą ribojančių veiksnių“, – sako Susisiekimo ministerijos Plėtros ir logistikos skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Gasiūnienė.
