„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Elektromobiliu Vokietijos keliais – ar susidursime su baterijos papildymo problemomis?

Diskutuodami įvairiomis su žaliąja energetika susijusiomis temomis – apie saulės elektrines, vėjo turbinas, šilumos siurblius, elektromobilius – ekspertai dažnai vertina Vokietijos situaciją. Priežastis paprasta – įvairius žaliosios energetikos projektus Vokietija pradėjo įgyvendinti anksčiau, tad kitoms šalims Vokietijos patirtis – labai svarbi, nes tenka eiti tuo pačiu keliu, todėl priimant svarbius sprendimus galima patikrinti, kokį poveikį jie turėjo Vokietijoje.
Thomas Majchrzak
Thomas Majchrzak / Asmeninio arch. nuotr.

Apie keliones Vokietijos keliais elektromobiliu 15min pasakoja žurnalistas Thomas Majchrzakas, automobilių apžvalgų tinklalapio „Autogefühl“ įkūrėjas. Beje, Thomas atvyksta į Lietuvą rugpjūčio 22 d. ir dalyvaus „Ignitis ON“ partneriams skirtame renginyje „Future Drive Forum 2024: City Transformations“ bei 11 val. tiesioginėje transliacijoje portale 15min.

Nyderlandai ir Vokietija – patogiausios šalys keliaujantiems elektromobiliais

Kalbant apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, Nyderlandai ir Vokietija neabejotinai pirmauja. Trečioje vietoje – Prancūzija. Kad galėtumėte nuvažiuoti didelius atstumus elektriniu automobiliu, turite turėti galimybę įkrauti jį greitkeliuose. Todėl jau kelerius metus įprastas degalinių vaizdas Vokietijos greitkeliuose keičiasi: juose įrengiama vis daugiau įkrovimo taškų ir jų reikia dar daugiau. Tikimasi, kad iki 2030 m. Vokietijoje bus įrengta milijonas elektromobilių įkrovos taškų.

Kainų skirtumas įvairiose greito įkrovimo stotelėse gali būti tiek 40, tiek 70 centų

Šiuo metu Vokietijoje įrengta daugiau nei 100 000 kintamosios srovės įkrovimo taškų ir apie 25 000 nuolatinės srovės įkrovimo taškų.

Pasak žurnalisto, Vokietijoje yra daug įkrovimo operatorių, iš kurių paminėtinas didelis „Ionity“ greitojo įkrovimo tinklas, kurį valdo pagrindiniai senieji automobilių gamintojai (BMW Group, Mercedes-Benz Group, Ford Motor Company and Volkswagen Group, – red. pastaba), ir, žinoma, „Tesla“ tinklas. Yra kelios didelės energetikos bendrovės, valdančios įkrovimo stotelių parkus, stoteles įrengia degalines valdančios bendrovės, o didesnę dalį vietinės reikšmės įkrovimo stotelių valdo tos vietos viešosios energetikos tarnybos.

Kainodara, anot T.Majchrzako, nėra aiški ir dažnai įkrovimo kainos nepavyksta sužinoti iš anksto arba tai užtrunka pernelyg ilgai. Įkrovimo stotelėse gali būti taikomi skirtingi tarifai, priklausomai nuo to, kokia programėle, įkrovimo kortele ir pan. naudojatės. Kainų skirtumas įvairiose greito įkrovimo stotelėse gali būti tiek 40, tiek 70 centų, o kartais net ir daugiau.

Įsigijus mėnesinį greitojo įkrovimo abonementą, mokėsite mėnesinį mokestį ir tada energijos kainos tarifas sumažėja, kas apsimoka tiems, kurie dažnai naudojasi greituoju įkrovimu.

„Trys ketvirtadaliai Vokietijos elektromobilių savininkų dažniausiai savo elektromobilius įkrauna namuose“, – pasakoja Vokietijoje populiarus automobilių apžvalgininkas T.Majchrzakas.

Shutterstock nuotr./Elektromobilis
Shutterstock nuotr./Elektromobilis

Ilgesnėms kelionėms būtinas platus greitos įkrovos stotelių tinklas

Nors elektromobilį pigiau įkrauti namuose, tačiau ilgų kelionių metu viešo įkrovimo stotelės yra labai reikalingos. Greitkelių degalinės yra svarbios vietos ir elektromobiliams, nes skirtingai nei Lietuvoje, kur važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą kiekviena pakelės kavinė turi išvažiavimą, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse didesnio pavojingumo ruožų, t.y. išvažiavimų iš greitkelių, stengiamasi sumažinti iki minimumo, todėl degalinės išdėstytos kas 40–50 kilometrų. Tad elektromobiliams jos irgi yra labai svarbi infrastruktūros dalis, nes jų greitos įkrovos stotelėse vos per 30 minučių galima įkrauti daugiau nei 300 km nuvažiuojantį automobilį, o per tą laiką degalinės kavinėje galima išgerti kavos, užkąsti.

Įkrovimo greičiui įtakos turi ir daug kitų veiksnių – oro temperatūra, elektromobilio vidinio įkroviklio savybės.

Oficialiai greitojo įkrovimo stotelėmis taip pat laikomos 43 arba 50 kW galios sistemos, tačiau HPC („High Power Charging“) stotelės pasiekia net 150–300 kW galią ir užtikrina trumpesnes prastovas. Tačiau reikia įvertinti, kad daugelis įkrovimo stotelių padalina savo galią, kai vienu metu įkraunamos dvi transporto priemonės: vienu metu įkraunant du automobilius 150 kW stotelėse, kiekvienam atskiram automobiliui tenka tik 75 kW galios. Įkrovimo greičiui įtakos turi ir daug kitų veiksnių, pavyzdžiui, oro temperatūra, elektromobilio vidinio įkroviklio savybės.

Vokietijos įkrovos tinklo tyrimas atskleidė spragas

Vokietijos greitkelių degalines ir poilsio zonas tyrinėjusi didžiausia automobilių asociacija ADAC patvirtino, kad pagrindinė įkrovimo taškų aprėptis Vokietijos greitkeliuose yra pakankamai gera. Tik dviejose iš 40 patikrintų ir išbandytų objektų nebuvo jokių įkrovos stotelių įrenginių, o 18 objektų buvo įrengti ne HPC, o mažesnio galingumo ir senesnių modelių stotelės.

ADAC ataskaitoje pažymima, kad mažesnio galingumo įkrovos stotelės jau vertinamos kaip e. mobilumo eros pradžios reliktas. Tuomet 43 ar 50 kW stotelės buvo moderniausios, nes, išskyrus „Tesla“, nė vienas elektromobilis negalėjo pasinaudoti didesnės galios įkrovikliais, o dabar situacija kitokia. ADAC duomenimis, šiandien „Tesla“ Vokietijoje valdo daugiau kaip 2500 įkrovimo punktų, daugeliu iš jų gali naudotis ir kitų markių automobiliai.

Įkrovimo stotelės Vokietijos greitkeliuose, vertinant jų išdėstymo vietą, nėra labai nutolusios viena nuo kitos. Tačiau, ADAC vertinimu, trūksta patogumo, nes ne visada įkrovimo stotelės yra po stogu.

Shutterstock nuotr./Elektromobilis
Shutterstock nuotr./Elektromobilis

Tyrimo metu pastebėta, kad dalis įkrovimo taškų buvo užblokuoti kitų transporto priemonių. Pažymima, jog norint, kad visuomenė greičiau priimtų e. mobilumą, reikia, kad elektromobilių įkrovimas būtų toks pat paprastas ir natūralus, kaip ir degalų papildymas, todėl greitkelių aptarnavimo zonose turėtų būti daugiau dėmesio skiriama įkrovimo infrastruktūrai:

*dar labiau būtų išplėtota HPC stotelių tinklas;

* įkrovimo stotelės turi būti įrengtos taip, kad elektromobilius su priekabomis galima būtų įkrauti neatkabinant priekabos;

* pasirūpinti komfortu, įrengiant stogines, tinkamą apšvietimą;

* aiškiai paženklinti įkrovimo stoteles, kad tose vietose nebūtų statomi kiti automobiliai.

ADAC atliktoje apklausoje apie 40 proc. respondentų nurodė, kad reiktų dar tobulinti ilgoms kelionėms skirtą greitkelių įkrovimo sistemą. Vienas iš pagrindinių kritikos punktų yra tas pats, kurį portalui 15min išsakė žurnalistas Thomas Majchrzakas: mokant už įkrovą trūksta skaidrumo, o dėl didelio paslaugų teikėjų skaičiaus ir skirtingų mokėjimo būdų atsiskaitymas dažnai tampa sudėtingas.

Ar elektromobiliu galima važiuoti dideliu greičiu?

Visi žino, kad kuo didesniu greičiu važiuojama elektromobiliu, tuo didesnės elektros sąnaudos, greičiau senka baterijos resursas ir elektromobilis nuvažiuoja mažesnį atstumą. Ar tolimos kelionės elektromobiliu, pavyzdžiui, iš Berlyno į Miuncheną, iš Hamburgo į Štutgartą yra nuspėjamos? Ar galima važiuoti dideliu greičiu (juk dalyje Vokietijos autobanų greitis neribojamas), ar reikia taupyti elektromobilio baterijos išteklius?

„Mano ir kitų vairuotojų patirtis rodo, kad drąsiai galima važiuoti dideliais greičiais jei: a) vairuojate „Tesla“; b) vairuojate Vokietijoje gamintą elektromobilį; c) pasitikite ir naudojatės greitojo įkrovimo tinklu. Tada galite palaikyti ir didesnį greitį. Negalima pasitikėti kiekviena kintamosios srovės stotimi, tačiau nuolatinės srovės įkrovos stotelės paprastai yra geros ir tinkamai prižiūrimos“, – pasakoja žurnalistas Thomas Majchrzakas.

Garsus automobilių apžvalgininkas atvykstantiems į Vokietiją elektromobiliu pataria įsigyti specialią įkrovimo kortelę / įkrovimo programėlę arba pasidomėti, kokią mokėjimo sistemą siūlo automobilių gamintojas, jei jūsų elektromobilis pagamintas Vokietijoje. Taip pat pasidomėti pakeliui esančiomis „Ionity“ greitojo įkrovimo stotelėmis, jei jums reikės greitai įkrauti bateriją ilguose maršrutuose. Galite naudotis automobilio vidine GPS sistema, kuri tam yra optimizuota, arba savo įkrovimo kortelės tiekėjo programėle, pvz., „Plugsurfing“ ir pan. Žurnalisto teigimu, Vokietijoje labai gerai veikia vokiškų prekių ženklų („Audi“, VW, „Porsche“, BMW, „Mercedes“) informacinė ir mokėjimo sistema.

Shutterstock nuotr./Elektromobilis
Shutterstock nuotr./Elektromobilis

Kuriami specialūs įkrovos stotelių parkai

Vokietijos gamintojai rūpinasi savo elektromobilių savininkais. Pavyzdžiui, Niurnberge esantis „Audi“ centras yra arčiau miesto centro nei greitkelio, todėl dauguma jo klientų – aplinkinių rajonų daugiabučių namų gyventojai. Jei jie elekromobiliu daugiausia važinėja mieste, užtenka kartą per savaitę maždaug 30 minučių užsukti į „Audi“ centrą. Centras yra šalia parko, todėl laukiant, kol elektromobilis bus įkraunamas, galima pasivaikščioti parke, pavedžioti ten augintinį.

Nuolatinės srovės įkrovos stotelės paprastai yra geros ir tinkamai prižiūrimos.

Centre taip pat yra komercinė zona, panaši į esančias oro uostuose. Tokių centrų Vokietijoje daugėja, t.y. šalia įkrovimo aikštelių, kuriose gali būti ir keliasdešimt įkrovimo stotelių, sukuriama atitinkama infrastruktūra, kada elektromobilių vairuotojai, laukiantys, kol jų elektromobilio baterija bus pakrauta, laiką leistų turiningai.

Žurnalistas, automobilių apžvalgų tinklalapio „Autogefühl“ įkūrėjas Thomas Majchrzakas nurodo ir kitus privalumus: „Dažnai įkraunant elektromobilį tam tikrą laiką, paprastai iki 4 valandų, nereikia mokėti už automobilių stovėjimo aikštelę; daugelyje stovėjimo aikštelių yra papildomų vietų, skirtų tik elektromobiliams, jos dažnai įrengtos miestų centruose, kur apskritai rasti stovėjimo vietą automobiliui sudėtinga.“

Jis pamini, kad 2023 m. gale Vokietijoje buvo panaikintos subsidijos perkantiems elektromobilius, tačiau išliko kitos lengvatos, pavyzdžiui, nuo transporto priemonės kainos skaičiuojamas mėnesinis mokestis elektromobiliams yra 0,5 proc., o brangiems elektromobilių modeliams tik 0,25 proc., o štai automobiliams su vidaus degimo varikliais taikomas 1 proc. apmokestinimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau