ES narių parlamentų atstovai iš 28 sąjungai priklausančių valstybių narių kartu su Europos Komisija surengė kelias derybas, kurių tikslas – surasti bendrą požiūrį, kuris tenkintų ir automobilių gamintojus ir aplinkosaugos specialistus.
Iš pradžių ES vykdomoji valdžia pasiūlė, kad iki 2030-ųjų emisijos turėtų sumažėti 30 proc., palyginti su 2021 metų lygiu. Vokietija palaikė šį planą, tačiau kelios ES šalys, įskaitant Olandiją ir Prancūziją, pakėlė tikslą iki 35 proc. ir siūlė nustatyti tarpinį tikslą 2025-iesiems metams.
Galiausiai, dėl nepasiekto susitarimo Europos transporto ir aplinkos federacija apkaltino Austriją, kuri šiuo metu pirmininkauja ES. Teigiama, kad Austrija ir Vokietija tokiu būdu gina savo automobilių pramonės interesus bei jų veiklą Rytų Europoje prieš visos Europos interesus.
Šiuo metu transporto sektorius yra vienintelis, kuriame išmetamų teršalų kiekiai ir toliau didėja, o šią vasarą itin didelė temperatūra šiauriniame pusrutulyje paskatino susirūpinimą dėl klimato kaitos dar labiau ir kai kurios ES šalys paskatino sumažinti išmetamų teršalų kiekį greičiau nei planuota.
Aštuonios ES šalys, įskaitant Olandiją ir Švediją, mano, kad automobilių išmetamų teršalų kiekis turėtų būti sumažintas 40 proc.
