„Tam išsiaiškinti yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad būtų nustatytos visos aplinkybės. Minėtas straipsnis užtraukia atsakomybę tik dėl neatsargių veikų, kuomet žmogus pažeidžia KET neatsargiu elgesiu, vairuoja neatsakingai, tačiau neleidžia atsirasti sunkioms pasekmėms. Manau, kad tyrimo metu reikia atkreipti dėmesį į tai, ar KET buvo pažeistos, ar buvo ignoruojamos. Mano nuomone, kai KET ignoruojamos – TP yra techniškai netvarkinga, kai greitis viršijamas ten, kur yra didelės žmonių susibūrimo vietos, klausimas turėtų būti sprendžiamas dėl netiesioginių tyčinių veiksmų“, - kalbėjo advokatas.
Anot pašnekovo, atgaila padarius veiką gali tik sušvelninti bausmę, tačiau nepanaikina pačios veikos.
Reikia atskirti ar padaryta veika yra KET pažeidimas sukėlęs tam tikras pasekmes, ar tai yra tyčinė veika, kurią atlieka žmogus suprasdamas, ką jis daro, tačiau būdamas abejingas pasekmėms
„Bausmės dydis nėra esminis veiksnys, kuriuo siekiama įvertinti nusikaltusio asmens veiksmus. Yra veikos baudžiamumas – kiekviena nusikalstama veika turi būti įvertinta ir paskirta teisinga bausmė. Bausmės paskyrimo teisingumas priklauso nuo daugybės faktorių, tarp jų ir nusikaltusio asmens elgesio, nes bausmes tikslas yra ne tik nubausti, ir išauklėti. Jeigu žmogus suprato savo kaltę, gailisi ir įdėjo visas pastangas, kad būtų pašalintos neigiamos pasekmės, į tai turėtų būti atsižvelgiama skiriant bausmę“ , – mintimis dalinosi V. Bužinskas.
Pasak advokato, pinigai bausmės neišperka, tačiau tai, kad žmogus stengiasi iš dalies arba visiškai padengti padarytą žalą rodo, kad asmuo pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir stengiasi minimalizuoti padarytą žalą. Pašnekovo teigimu, siekiant objektyvumo vis gi reikėtų didesnį dėmesį sirti vertinant padarytus veiksmus.
„Reikia atskirti ar padaryta veika yra KET pažeidimas sukėlęs tam tikras pasekmes, ar tai yra tyčinė veika, kurią atlieka žmogus suprasdamas, ką jis daro, tačiau būdamas abejingas pasekmėms. Pavyzdžiui, asmuo važiuoja Gedimino pr. šaligatviu 150 km/val. greičiu. Čia KET pažeidimas ar tyčinė veika? Juk toks vairuotojas puikiai suvokia, kokios gali būti pasėkmės. Jis žino, kad šaligatviu eina žmonės, kad viršija leistiną greitį, kad gali sužeisti ar užmušti žmogų. Formaliai toks vairuotojas pažeidžia KET ir jeigu kyla pasekmės, jo veikla būtų vertinama pagal mano anksčiau minėtą straipsnį – dėl neatsargaus elgesio. Tačiau kaip yra su logika? Man, atrodo, šiuo atveju vairuotojas nepažeidžia taisyklių, o jas ignoruoja ir lengvabūdiškai tikisi išvengti pasėkmių, kurios gali kilti“ , – sakė advokatas.
Pasak V. Bužinsko, tokiose situacijose priimti teisingus sprendimus nėra paprasta, kartais tai priklauso nuo ikiteisminį tyrimą atliekačių pareigūnų kvalifikacijos, patirties atliekant tokio pobūdžio tyrimą ir teismo vertinimo. Jo teigimu, kiekvienu atveju teismas turėtų atkreipti dėmsį kokie buvo kaltininko veiksmai iki padarytos veikos ivykio.
„Apie ką galima kalbėti jeigu asmuo per metus padaro 5 – 10 KET pažeidimų, ne kartą yra baustas ir tokias pasekmes sukelia ne pirmą kartą. Jis tiesiog sąmoningai ignoruoja KET ir jos jam neegzistuoja“ , – kalbėjo advokatas.
Jo teigimu, jeigu vairuotojui KET neegzistuoja, tai ir baudžiamas jis turėtų būti ne pagal KET pažeidimą, o pagal padarytą tyčinę veiką.
