Ieškodamas šeimai saugaus, erdvaus ir ekologiško automobilio klaipėdietis Robertas labai susidomėjo viename iš lietuviškų transporto skelbimų portalų rastu „Volvo XC90“. 2003 m. pagamintas dyzelinio 2,4 l darbinio tūrio variklio varomas visureigis buvo nuvažiavęs vos 162 tūkst. km. Svarbiausia, kad jo kaina siekė tik 4800 eurų (16,5 tūkst. Lt), t. y. maždaug 20 proc. už analogiško naudoto automobilio vidutinę rinkos vertę.
Telefonu susisiekti nepavyko
Susisiekti su „Volvo XC90“ savininku telefonu nepavyko. Robertas parašė pirmąjį el. laišką, į kurį atsakymą po geros savaitės gavo elektroninio vertėjo išdarkyta lietuvių kalba. Jame automobilio pardavėjas rašė, kad yra ne lietuvis ir šiuo metu išvykęs darbo reikalais.
„Taip prasidėjo burtų ir pasakų karuselė. Jis man tvirtino, kad buvo atvažiavęs į Lietuvą ir automobilį pirko čia. Pas mus dirbo laivų statybos kompanijoje, o vėliau išvykdamas nespėjo visureigio parduoti“, – apie pažinties su žmogumi, prisistačiusiu olandu Janu Willemu, pradžią pasakojo Robertas.
„Volvo XC90“ savininkas pasiūlė lietuviui nemokamai atplukdyti automobilį į Klaipėdą.
„Volvo XC90“ savininkas pasiūlė lietuviui nemokamai atplukdyti automobilį į Klaipėdą. Per septynias darbo dienas jis neva galėtų apžiūrėti visureigį, o jei pasirodytų, kad transporto priemonė nepateisino lūkesčių, ji būtų išplukdyta atgal. Olandas esą neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl automobilio aprodyti pats negali.
„Jis neva atidavė tą automobilį į krovinių gabenimo kompaniją. „Transport&Logistics Management“ vadinosi ta firma, kurios atstovai jau patys susisieks su manimi“, – toliau kalbėjo klaipėdietis.
Avanso prašymas sukėlė įtarimą
Pirmame laiške, kurį gavo Robertas iš minėtos krovinių gabenimo kompanijos, buvo tvirtinama, kad jie yra patikimi, o pati paslauga yra visiškai saugi. Antrame laiške jau buvo prašoma sumokėti avansą už automobilio transportavimą. Kadangi pardavėjas apie tai iš pradžių neužsiminė, klaipėdietį tokia įvykių eiga nustebino. Juolab, kad prašoma suma siekė 50 proc. automobilio kainos – 2400 eurų.
„Kai prasidėjo kalbos apie avansą, man iš karto kilo įtarimas. Gavome dar vieną laišką iš krovinių gabenimo kompanijos. Jame buvo išdėstytas reikalavimas sumokėti pinigus per dvi dienas, antraip automobilis mūsų nepasieks“, – prisiminė Robertas.
Buvo išdėstytas reikalavimas sumokėti pinigus per dvi dienas, antraip automobilis mūsų nepasieks.
Per duotas dvi dienas jis dar pamėgino susisiekti su J.Willemu. Datos, kuris krovinių gabenimo kompanijos laiške buvo įvardinta kaip paskutinė diena sumokėti avansui, išvakarėse klaipėdietis galiausiai sulaukė atsakymo iš automobilio savininko. Jis patikino, kad viskas legalu ir netgi pasidalino asmens tapatybės kortelės kopija bei atsiuntė savo ir žmonos nuotrauką.
Aferistus išdavė nesusikalbėjimas
Klaipėdietis gavo dar vieną transporto įmonės laišką su kodu, pagal kurį neva galima sekti automobilio buvimo vietą. Taip klaipėdietį buvo bandoma įtikinti, kad visureigis neva pakrautas į konteinerį, o krovinių gabenimo kompanija laukia įmokos.
„Su žmona pradėjome diskutuoti, kad galbūt užtektų įmokos, kurios suma siektų 10 ar 20 proc. automobilio vertės. Parašėme transporto kompanijai, bet gavome atsakymą, kad privalome sumokėti 50 proc. automobilio vertės. Kai tą patį pasiūlymą pateikėme Janui, jis atsakė, kad toks variantas tinka ir kad informavo apie tai kompaniją“, – istorijos lūžio tašką prisimena Robertas.
Anot klaipėdiečio, toks krovinio gabenimo kompanijos ir automobilio savininko nesusikalbėjimas tapo jų didžiausia klaida. Paskutinį vakarą prieš pasibaigiant avanso mokėjimo terminui, jis dar sėdo prie interneto paieškoti, kurgi yra ta transporto kompanija.
„Tada ir paaiškėjo, kad tokiu adresu nėra tokios įmonės. Vietoje jos ten įsikūrusi „Cooper Paul“ administratorių kompanija“, – seklio įgūdžiais dalijosi pašnekovas.
Pinigų nusprendė nepervesti
Lemiamos dienos rytą Robertas nusprendė nepervesti pinigų už „Volvo XC90“ atgabenimą. Kalbėdamas telefonu su kolega jis išgirdo labai panašią į savo istoriją, kaip vienas jo pažįstamas vokiškame skelbimų tinklalapyje Mobile.de susirado „Mercedes-Benz“ markės automobilį, sumokėjo už jo transportavimą 10 tūkst. eurų ir daugiau nematė nei pinigų, nei sulaukė mašinos.
„Jam netgi teko važiuoti į Vokietiją ieškoti pardavėjo. Kai nuvažiavo turėtu adresu, išsiaiškino, kad ten niekas nuolatos negyvena. Patalpa buvo nuomojama, o netoliese gyvenantys žmonės pasakojo, kad tokių „kvailių“, kurie ieško automobilio pardavėjo, kasdien atvažiuoja po du ar tris“, – prisiminė Robertas.
Netoliese gyvenantys žmonės pasakojo, kad tokių „kvailių“, kurie ieško automobilio pardavėjo, kasdien atvažiuoja po du ar tris.
Klaipėdietis dar mėgino susisiekti su „Volvo“ savininku, vildamasis, kad jo atveju tai galbūt tik nesusipratimas bendraujant. Kai galiausiai prie vieno iš laiškų pridėjo iš „Google Maps“ iškirptą kadrą su pastatu, kuriame neva turėtų būti įsikūrusi krovinių gabenimo kompanija, olandas jam padėkojo ir palinkėjo sėkmės renkantis kitą automobilį.
Lengviau atpažįsta sukčius
Robertas tęsia šeimos automobilio paieškas, tačiau pamažu tampa tikru sukčių sekliu. Itališkame transporto skelbimų puslapyje jis rado analogišką „Volvo“ visureigį už dar mažesnę kainą. Anot jo, pasiūlymas labai panašus – savininkas rašo, kad jo žmona yra gydytoja, kuri keliauja per pasaulį, todėl automobilį tenka parduoti. Pirkėjo prašoma nurodyti pristatymo adresą ir sumokėti 100 proc. avansą.
„Dar buvau radęs automobilį Prancūzijoje. Su tuo žmogumi vis dar bendrauju apsimesdamas kvailiu. Noriu sužinoti, kokią dar kompaniją aptiksiu užsiimant tokiomis aferomis. Taigi jau kalbame apie Italiją, Prancūziją, Olandiją, Lietuvą. Kiek suprantu, tas tinklas yra apraizgęs visą Europą“, – svarstė Robertas.
Automobilio transportavimas pirkėjo prašymu, anot klaipėdiečio, yra įprasta paslauga. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad tokios kompanijos turi savo atstovybes Lietuvoje. Klientas gauna tikrus automobilio dokumentus, o avansą moka tik po sutarties pasirašymo.
