Europos judumo savaitė skatina išlipti iš automobilio: mūsų kūnai skirti judėjimui

Nuo 2002 metų rugsėjo 16-22 dienomis organizuojama Europos judumo savaitė skatina susimąstyti apie kasdienius keliavimo įpročius bei juos keisti ne tik gamtai, bet ir sveikatai draugiškesnėmis transporto priemonėmis: dviračiais, viešuoju transportu, o galbūt – dažniau vaikščioti pėsčiomis? Iniciatyvos prasmė geriausiai atskleidžiama Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime: „Mūsų kūnai skirti judėjimui, tačiau galime pastebėti, kad didžiąją savo dienos dalį praleidžiame sėdėdami: automobilyje, prie darbo stalo ar priešais TV ekraną. Bet kas, jei galėtume integruoti judėjimą į mūsų kasdienį gyvenimą ir tuo pačiu metu sutaupyti pinigų?“
Dviratininkas mieste
Dviratininkas mieste / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Skatina domėtis alternatyviais susisiekimo būdais

Kaip paaiškino Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas Jonas Damidavičius, Europos judumo savaitės tikslas – visuomenę paskatinti domėtis darniomis ir ekologiškomis transporto priemonėmis. Taip pat sudominti alternatyviomis susiekimo galimybėmis bei parodyti, kad kelionė pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku, autobusu, riedučiais ir t.t. – gali būti ne tik greita, bet ir naudinga sveikatai bei gamtai.

„Prie iniciatyvos jungiasi miestai ir juose veikiančios institucijos, organizacijos, įstaigos, kurios šią savaitę organizuoja įvairius renginius orientuotus į aplinkosaugą, žmonių keliavimo įpročių keitimą ir visuomenės sveikatą“, – kalbėjo J.Damidavičius.

Šiemet Europos judumo savaitė skirta aktyviam judėjimui ir į visuomenę kreipiasi šūkiu „Žingsniuokime kartu“, raginančiu atkreipti dėmesį į saugų dviratininkų ir pėsčiųjų dalyvavimą eisme.

Šiemet Europos judumo savaitė skirta aktyviam judėjimui ir į visuomenę kreipiasi šūkiu „Žingsniuokime kartu“, raginančiu atkreipti dėmesį į saugų dviratininkų ir pėsčiųjų dalyvavimą eisme. Kaip rašoma kampanijos vadove, kelionės pėsčiomis ir dviračiu – tai aktyvios judumo rūšys – svarbios visos Europos miestų ateičiai, o ypač dabar, kai miestai kenčia nuo per didelio automobilių kiekio.

Verta prisiminti, kad Europos Komisija užsibrėžė du ambicingus judumo tikslus: iki 2030 metų planuojama pereiti prie visiškai netaršios logistikos svarbiausių miestų centruose, o iki 2050 m. – atsisakyti įprastais degalais varomų automobilių miestuose.

Savaitės akcentas – diena be automobilio

Šiemet prie iniciatyvos prisijungė 48 šalys, iš viso – beveik 3 tūkstančiai miestų. Svarbiausias Europos judumo savaitės akcentas – rugsėjo 22-ąją, įvairiose pasaulio šalyse, minima diena be automobilio. Tądien darnios transporto priemonės įsivyraus ne tik Europos miestuose, bet ir kai kuriuose Argentinos, Baltarusijos, Kolumbijos, Irano, Rusijos, Pietų Korėjos miestuose.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Spūstys Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Spūstys Vilniuje

Kas yra diena be automobilio? Prie iniciatyvos prisijungusiuose miestuose paprastai išskiriama viena ar kelios teritorijos, kuriose tądien draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas. Nors įprastai diena be automobilio švenčiama rugsėjo 22 d., tačiau skatinant savo automobilį palikti namie darbo dieną, keletas Lietuvos savivaldybių suteiks galimybę gyventojams naudotis viešuoju transportu nemokamai – rugsėjo 18 d. Kėdainiuose, rugsėjo 20 d. Trakuose, Marijampolėje, Radviliškyje, Jurbarke ir Klaipėdoje, o rugsėjo 22 d. – Vilniuje, parodžius vairuotojo pažymėjimą.

Likę Europos judumo savaitėje dalyvaujantys šalies miestai vykdys kitokias kampanijas: alytiškiai kviečiami į pėsčiųjų žygį, birštoniečiai varžysis, kas per dieną nueis daugiausiai žingsnių, naktinis žygis organizuojamas Marijampolėje. Visa savaitės renginių programa skelbiama oficialiame kampanijos puslapyje.

Veiklos – pačios įvairiausios, tačiau visų jų tikslas – populiarinti aplinkai draugišką transporto rūšis.

„Visą savaitę Europoje organizuojami įvairūs žygiai pėsčiomis, dviračiais ir panašiai. Taip pat vykdomi pilotiniai projektai, kai apribojamas automobilių patekimas į tam tikras teritorijas, o šios dedikuojamos pėstiesiems ar kitam netaršiam transportui. Veiklos – pačios įvairiausios, tačiau visų jų tikslas – populiarinti aplinkai draugišką transporto rūšis“, – apie renginių savaitę pasakojo J.Damidavičius.

Anot jo, Lietuvoje organizuojami renginiai niekuo nesiskiria nuo vykstančių kituose Europos miestuose. Daugelis jų siekia atkreipti dėmesį į prastėjantį visuomenės sveikatos lygį ir paskatinti daugiau judėti. Nemažai dėmesio skiriama edukacijai – bendruomenės supažindinamas su įvairiomis darnaus judumo naudomis.

Šiemet prie Europos judumo savaitės kampanijos prisijungė rekordinis miestų skaičius – 2903. Pernai veiklas organizavo 2792 miestai ir miesteliai net 54 šalyse. Svarbu tai, kad idėjos autoriai siekia ilgalaikių rezultatų – 2018 metais daugiau kaip pusė dalyvių įgyvendino kone 9 tūkstančius nuolatinių priemonių. Daugiausia dėmesio skirta judumo valdymui, prieinamumui ir dviračių transporto infrastruktūrų kūrimui bei tobulinimui.


2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis