Enzo Anselmo Ferrari gimė 1898 metų vasario 18 dieną mažame Italijos miestelyje — Modenoje. Jo gimimas buvo užregistruotas tik po kelių dienų dėl tuo metu vyravusios pūgos. Enzo tėvas turėjo mažą metalo inžinerijos įmonę, kuri statydavo tiltus ir stogus traukinių stotims. Būdamas dešimties, Enzo ir jo vyresnį brolį, Alfredo, tėvas nusivedė į Bolonijoje vykusias automobilių lenktynes, kurios Enzo paliko neišdildomą įspūdį ir giliai širdyje pasėjo troškimą tapti lenktynininku.
1916 metais Enzo patyrė skaudžią netektį: dėl tuo metu siautėjusio gripo, mirė jo tėvai bei brolis. Po kelerių metų patį Enzo parklupdė stipri liga, kuri pareikalavo keleto operacijų. Dėl ligos jis buvo garbingai paleistas iš karinės tarnybos, po kurios sužinojo, kad tėvų įkurta įmonė bankrutavo. Jaunasis Enzo buvo priverstas ieškotis darbo.
1918 metais jis persikėlė gyventi į Milaną, kur įsidarbino automobilių bandytoju mažoje kompanijoje „C.M.N.“. Po metų, draugo dėka, pradėjo dirbti lenktynininku „Alfa Corsa“ komandoje. 1923 metais po laimėtų lenktynių Enzo susipažino su tuo metu garsiu Italijos karo lėktuvo piloto, Francesco Barraca, tėvu, kiek vėliau susipažino ir su jo mama, kuri įteikė sūnaus pasirašytą nuotrauką ir pasiūlė naudoti ant lėktuvo nupiešto išdidaus žirgo emblemą, kaip talismaną, ant savo automobilių.
1924 metais, būdamas dvidešimt šešerių, Enzo Ferrari už pasiekimus automobilių sporte gavo „Cavaliere“ (liet. Riterio) vardą. Paskutinės lenktynės, kuriose lenktyniavo Enzo, vyko rugpjūčio 9 dieną, 1931 metais. Pasitraukimą iš lenktynių jis priėmė dėl savo sūnaus Alfredo gimimo bei dėl didėjančio darbo krūvio „Scuderia“ kompanijoje. 1937 metais Enzo Ferrari pradėjo dirbi kaip „Alfa Corse“ kompanijos vadovas.
1939 metų rugsėjo 6 dieną Enzo Ferrari paliko „Alfa Romeo“ su sąlyga, kad negalės naudoti „Ferrari“ vardo automobilių sporte ar jo kurtuose automobiliuose bent ketverius metus. Nuo tos akimirkos naujasis Enzo Ferrari pomėgis tapo aplenkti „Alfa Romeo“ su jo kurtais automobiliais. Tų pačių metų rugsėjo 13 dieną, Modenos mieste, Enzo įkūrė „Auto Avio Construzioni“ kompaniją.
Pirmieji automobiliai buvo kuriami ant „Fiat“ automobilių platformos. Vėliau, 1943 metais, kompanija persikėlė į Maranelo miestą, bet po metų jų dirbtuvės buvo du kartus subombarduotos lėktuvų. 1945 metais Enzo ėmė kurti pirmąjį automobilį, kuriam buvo suteiktas „Ferrari“ vardas. Buvo nuspręsta naudoti V12 tipo variklį. Tokį sprendimą Enzo priėmė remdamasis variklio panaudojimu sportiniuose automobiliuose, vienviečiuose boliduose bei ilgų nuotolių lenktyniniuose automobiliuose. Šio modelio kūrimas truko dvejus metus ir 1947 metais buvo pristatytas pirmasis Ferrari – 125 S.
„Ferrari“ žengė užtikrintą žingsnį į automobilių sportą ir skynė pergales vieną po kitos: 1949 metais laimėjo „Mille Miglia“, po metų Le Mano 24 valandų, dar po dviejų laimėjo „Grand Prix“ Pasaulio čempionatą. „Ferrari“ tokie greiti buvo ne tik dėl gerai sukurtų automobilių, bet ir dėl talentingo italų lenktynininko – Alberto Ascari.
Enzo Ferrari bei jo sūnus Alfredo, daugeliui geriau žinomas kaip Dino, kartu dirbo prie naujojo 1,5 l darbinio tūrio V6 variklio, tačiau 1956 metais dėl raumenų distrofijos Dino mirė būdamas 24-erių metų. Jo garbei buvo pavadintas ir „Ferrari“ modelis, turėjęs V6 variklį.
Septintojo dešimtmečio pradžia „Ferrari“ buvo palanki: laimėtas „Formulės 1“ čempionatas, tačiau vėliau piestu stojančiam žirgui atėjo sunkesni laikai. Visų pirma, Carrolas Shelby pristatė savo „Cobra“ automobilį, kuriuo ėmė lenktyniauti Europos trasose. Po metų trukusių varžytuvių, 1964 metais „Ferrari“ turėjo pripažinti „Cobra“ pranašumą. „Ferrari“ ir vėl spaudė finansiniai sunkumai. Sklido kalbos, kad „Ford“ siekė nupirkti „Ferrari“, tačiau Enzo priėmė sprendimą 50 proc. įmonės akcijų parduoti „Fiat“ grupei.
1985 metais „Ferrari“ sukūrė modelį, kuris puikavosi ant daugelio vaikų miegamojo plakatų. Tai didelių gabaritų „Testarossa“. Siekiant paminėti kompanijos 40-ąjį jubiliejų, 1987 metais, dalyvaujant Enzo Ferrari, kompanija sukūrė tuo metu greičiausią, galingiausią bei brangiausią „Ferrari“, kurį tuo metu buvo galima įsigyti — F40. Tai buvo paskutinis modelis, prie kurio dirbo kompanijos įkūrėjas. Enzo Ferrari mirė 1988 rugpjūčio 14 dieną, būdamas 90 metų. „Fiat“ grupei „Ferrari“ akcijų paketas padidėjo iki 90 proc., o Enzo sūnus Piero tapo viceprezidentu.
„Ferrari“ savo sąskaitoje turi įspūdingą skaičių pergalių: 15 kartų F-1 Pasaulio čempiono titulų, 16-a F-1 Pasaulio konstruktorių titulų, 14-a Pasaulio sportinių automobilių gamintojų titulų, 9 pergalės Le Mano 24 valandų, 8 pergalės „Mille Miglia“, 7 pergalės „Targa Florio“ lenktynėse, bei 216 laimėjimų F-1 „Grand Prix“ varžybose.
